Susirinkimas vieningai patvirtino Visuomenės informavimo etikos kodeksą. Viktoro Trofimišino nuotr.
Suėjo metai, kai Lietuvos visuomenės informavimo etikos asociacija kartu su kitomis viešosios informacijos rengėjų organizacijomis patvirtino Visuomenės informavimo etikos kodeksą.
Visuomenės informavimo etikos kodeksas buvo priimtas praėjusių metų vasario praėjusių metų vasario 29 dieną viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 43 str. 2 dalyje. Jis pakeitė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, kurio pirmoji redakcija buvo patvirtinta prieš 20 metų.
Perimdami daugelį ankstesniojo Kodekso nuostatų, išsaugoję laisvo, atsakingo žodžio dvasią, naujojo Kodekso kūrėjai kartu atsižvelgė į itin sparčiai besikeičiančius viešosios informacijos rinkimo, sklaidos būdus, šiuolaikinių technologijų įtaką bei galimybes, žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų veiklos iššūkius. Pirmą kartą aptariami darbo su interneto šaltiniais etikos standartai, žurnalisto raiškos viešojoje erdvėje, tarp jų ir socialinėse medijose, principai.
Nors naujojo Kodekso nuostatomis imta vadovautis praėjusių metų antroje pusėje, patirtis parodė, kad Kodekso kūrėjai ėjo teisingu keliu, tikslindami nuostatas, daug dėmesio skyrę vizualios medžiagos, antraščių etiškumui, nekaltumo prezumpcijai, politikų ir žiniasklaidos santykiams. Viešosios informacijos vartotojų pareiškimuose, skirtuose Visuomenės informavimo etikos komisijai, matomas nepasitenkinimas atotrūkiu tarp antraščių, anonsų ir publikacijų turinio, žiniasklaidos ir politikos pavojingu suartėjimu, nepagrįstu drastiškos vaizdo medžiagos eksponavimu.
Kodekse bene pirmą sykį labai aiškiai pasisakyta dėl žurnalisto profesinės ir kitokios veiklos santykio, įtvirtinta principinė nuostata vertinant žurnalisto santykį su politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis – žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Seimo rinkimų kampanija tik patvirtino šios svarbios nuostatos aktualumą, nes ne visi kandidatai suvokė, kad vienu metu dalyvauti politinėje kampanijoje ir dirbti žurnalistu (redaktoriumi) prieštarauja profesionaliosios etikos principams.
Nemažiau svarbi ir kita nuostata dėl interesų konfliktų – dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla; nustatomos gairės, kaip išvengti interesų konflikto žurnalistui, susijusiam su verslo struktūromis. Kodekso kūrėjai siekė, kad santykiai tarp verslo struktūrų ir žiniasklaidos priemonių savininkų nepakenktų viešosios informacijos kokybei, o žurnalistai, dirbdami skirtingose, dažnai aštriai tarpusavyje konkuruojančiose įmonėse, sugebėtų išsaugoti žurnalistikos, kaip profesijos, autoritetą ir profesinį solidarumą.
Pirmieji metai visada yra pasitikrinimo ir įsivertinimo laikotarpis. Visuomenės informavimo etikos komisija, vertindama viešosios informacijos rengėjų darbą pagal Kodekso nuostatas, analizuoja ir kaupia pasiūlymus, pastabas kaip patobulinti Kodekso nuostatas, kad pagrindinis viešosios informacijos rengėjų darbą vertinantis dokumentas būtų nuolat aktualus ir reikšmingas.
