Balandžio 13 d. Lietuvos žurnalistų draugijos Kauno skyrius jaukiame susibūrime su dideliu bei reikšmingu darbu – Vasario 16-osios akto atradimu – pasveikino profesorių Liudą Mažylį.
LŽD pirmininkė profesoriui dėkojo valdybos vardu: „Už asmeninį ryžtą, drąsą, iniciatyvą ir vaisingą darbą, ieškant mūsų valstybės Nepriklausomybės akto originalo, jį surandant Vokietijos diplomatiniame archyve, kolegai reiškiama padėka visos LŽD valdybos vardu“.
Prof.L.Mažylis ir LŽD Kauno skyriaus pirmininkė S.Javaitytė
LŽD Kauno skyriaus vardu Vasario 16-osios akto atradėją pasveikino Kauno sk. pirmininkė Skirmantė Javaitytė: „Esate mums tikras pilietiškumo pavyzdys, įkvėpėjas, garbė savo rate turėti tokius didelius tikslus keliančius ir ilgai nedelsiant, juos pasiekiančius narius kaip Jūs.“
Prof. L. Mažylį sveikinti susirinko nemažas draugijos Kauno skyriaus narių: Saulutė Genovaitė Markauskaitė, įteikusi solenizantui ir savo knygą, taip pat Regina Pupalaigytė, Jadvyga Gavenavičienė, Aurelijus Noruševičius, Juozas Šalčius bei Valentinas Aleksa.
Pagerbtas profesorius džiaugėsi išsakytais nuoširdžiais sveikinimais bei nekantriai prašomas, prisiminė didžią dieną. „Dukra ir žmona buvo pirmosios, kurioms parašiau keturis žodžius: „Ką tik radau Aktą“, – sakė prof. L. Mažylis. Jis pasakojo, kad į šią istoriją buvo itin įsijautęs ir perskaitęs viską, kas tik įmanoma.
„Kodėl Vokietija? Nes šiandien niekas nemoka vokiškai, o 20 signatarų visi mokėjo vokiškai. Ko gero, primityvus paaiškinimas, kodėl Aktas neatrastas anksčiau – tiesiog kalbos nemokėjimas“, – svarstė prof. L. Mažylis. Jis pasakojo, kad Vokietijos archyvuose yra turbūt 70 kilometrų segtuvų ir jis ne pirmas, ten ieškojęs Akto, tačiau, kad paieška būtų vaisinga, reikėjo ją kaip įmanoma susiaurinti. Tam reikėjo turėti ne tik daug žinių, bet ir apdairumo.
„Vokietijos archyve per dieną duodama peržiūrėti ne daugiau kaip dešimt bylų. Nuo gruodžio iki kovo susidėliojau ir gavosi dešimt. Nuo vasario žiūrėjau atgal, bet prie vasario Vasario 16-osios akto neradau! Jis buvo pridėtas prie kovo mėnesio. Pirmiau atradau gruodžio 11 d. su parašais ir tada sekė lemtingos 20 minučių, kurios išsitęsė į amžinybę, nes galvojau, kaip reikės gyventi toliau?! Gruodžio 11 yra, o Vasario 16 nėra, ką toliau reiks daryti, kur ieškoti? Turiu penkias dienas. Tik pykšt ir išlenda šis dokumentas!”, – susirinkusiesiems šmaikščiai pasakojo prof. L. Mažylis.
Jis jau kelintą kartą pakartojo savo tvirtą poziciją: „Aš siūlomo milijono už šį atradimą tikrai neimsiu. Per jėgą neapdovanos“, – teigė prof. L. Mažylis.
LŽD nariai netruko įsijungti į jaukų pokalbį, uždavinėti klausimus. V. Aleksa pakartojo Audriaus Bačiulio straipsnyje pasakytus žodžius, kad Vasario 16-osios akto galėjo ieškoti tik kaunietis. „Vasario 16-osios aktas yra lietuvių, net Draugija įkurta Nepriklausomybės kontekste. Būtų naudinga turėti Akto kopiją su Liudo originaliu parašu. Šimtą metų dokumentas gulėjo ir Liudas jį atrado, nepaprastai vertingas dalykas!”, – pagyrų negailėjo kolega.
Prof. L. Mažylis suskubo sureaguoti: „Jau anksčiau mane pasveikino valstybės vadovai, „užpuolė“ kolekcionieriai, pastarieji prisispausdino Aktų ir sako: „Dėliok parašus“. Jie žino, kad vertė gali kilti. Taigi, visus kviečiu į VDU daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą (V. Putvinskio g. 23, į 510 kab.) uždėsiu parašą ant Akto. Sugalvojau: man reikia pasirašyti 10 tūkst. egzempliorių ir po šimto metų juos pardavinės po 100 eurų. Taigi, taip ir susidarys milijonas“, – šypsodamasis kalbėjo prof. L. Mažylis.
LŽD pirmininkė G. V. Petrošienė buvo sužavėta, kad profesorius išsiaiškino, kas galėjo Vasario 16-osios aktą užrašyti.
LŽD pirmininkė G.V.Petrošienė ir prof.L.Mažylis
„Kaip galiu nežinoti, kieno ranka? Arba tų signatarų, arba kanauninko Povilo Dogelio. Iš kolekcionierių esu įsigijęs P. Dogelio originalų dokumentą. Beje, trečias egzempliorius kažkur yra, jis egzistavo. <…> Jei pradėtume ieškoti Vytauto palaikų, jo kapo, karūnos, ar nereikėtų to daryti Lenkijoje? Istorikai sako, kad Vasario 16-osios akto atradimas yra šimtmečio atradimas, o Vytauto – būtų tūkstantmečio radinys“, – mįslingai apie galimus ateities užmojus užsiminė prof. L. Mažylis.
Susitikimo metu, LŽD nariai vienbalsiai sutiko, kad profesoriui Liudui Mažyliui pridera suteikti LŽD Garbės nario vardą.
