Asociatyvi nuotr.
Gintaras MARKEVIČIUS
Klausausi radijo: korespondentė klausinėja žmonių, ką jie mano apie Katalonijos nepriklausomybės pasiskelbimą. Atsakymai, žinoma, įvairūs, yra ir „už“, ir „prieš“. Tačiau besiklausydamas kalbėtojų negaliu nepastebėti vieno dalyko: palaikantieji Katalonijos separatistus (o kitaip tų žmonių vadinti neišeina) nelabai susigaudo, kokios priežastys dažniausiai lemia tautos pastangas išsikovoti nepriklausomybę. Vien tai, kad katalonų siekius neretas palygina su mūsų pastangomis išsiveržti iš Sovietų Sąjungos, penkiasdešimt metų mus slėgusios okupanto padu, įrodo visišką nesusigaudymą „kas yra kas“ arba kritinio mąstymo stoką.
Katalonai nebuvo okupuoti ir represuoti, jų savarankiškumo gali pavydėti bet kuri tautinė mažuma, pavyzdžiui, Rusijoje. Niekas jiems netrukdo plėtoti savo kultūrą ir ekonomiką, ir, beje, geriausias šito įrodymas yra tai, kad Katalonija pagrįstai laikoma labiausiai išsivysčiusia Ispanijos dalimi. Tačiau kodėl Katalonijoje viršų paėmė separatistinės jėgos? Sakyti, kad toks buvo visų katalonų sprendimas, jokiu būdu negalima: referendume dalyvavo mažiau nei pusė regiono gyventojų, taigi, lėmė mažesnė dalis (deja, bet visada būna tokia pasyvumo kaina). Šimtatūkstantinės vieningos Ispanijos palaikytojų demonstracijos Katalonijos sostinėje Barselonoje irgi verčia abejoti katalonų lyderių sprendimu paskelbti Kataloniją nepriklausoma valstybe. Iškyla logiškas klausimas: tai kodėl taip įvyko, kad Katalonijoje atsirado politinės jėgos, siekiančios suskaldyti Ispaniją? Politologų teigimu, dabartines politines katalonų jėgas į areną prastūmė praeito dešimtmečio pabaigoje Europoje kilusi ekonominė krizė (ją mes irgi patyrėme savo kailiu, ir jeigu ne ryžtingi, nors ir skaudūs, A. Kubiliaus vyriausybės veiksmai, būtume ir to kailio netekę). Kaip visuomet būna tokiais atvejais, kraštutinieji populistai pakerėjo katalonus paprastais krizės sprendimo būdais, vaizdžiai tariant, laivui skęstant reikia mesti per bortą silpnesniuosius ir gelbėtis paties stipriausiems, t. y. kadangi Katalonija yra ekonomiškai stipriausia Ispanijos dalis, tai nėra ko jos resursais gelbėti visą valstybę. Pritariančių ir nenorinčių dalintis visuomet atsiranda…
Įdomiausia, jog ir čia neapsieita be… Kremliaus pastangų. Kremliaus propaganda, skatinanti separatistines nuotaikas, liete liejasi visoje Europoje, ne tik Ispanijoje! Štai prieš kelias savaites Italijoje Lombardijos ir Veneto regionai plebiscite pasisakė už didesnę autonomiją nuo Romos. O kad neatrodytų, jog „vėl rusai puola“, pasižiūrėkime, ką rašo užsienio žiniasklaidos priemonės.
„Kremliaus pasiuntiniai skraido pas Katalonijos separatistus Ispanijoje, skatina atsiskyrimo procesus Šiaurės Italijos regionuose, taip siekdami silpninti, skaldyti Europos valstybes ir Europos Sąjungą,“ – rašo vienas populiariausių Ispanijos dienraščių „El Pais“, kurio pagrindinė tema – visuomeninių bei politinių įvykių apžvalga. Taigi laikraštis teigia, kad į turnė po Kataloniją ir Italiją pasileido Šiaurės Osetijos, pasiskelbusios „nepriklausoma valstybe“, tariamas užsienio reikalų ministras Dimitrijus Medojevas, gerai žinomas kaip Putino parankinis. Katalonijoje jis susitiko su vietos verslininkais ir atidarė biurą, kurio paskirtis – „skatinti dvišalius santykius susiduriant su kultūriniais ir humanitariniais iššūkiais“, – cituoja laikraštis, pasiremdamas Rusijos naujienų agentūrų, tokių kaip „Sputnik“, pranešimais apie šį vizitą. Na, o prieš atvykdamas į Kataloniją D. Medojevas dar užsuko į Italiją, kur aplankė Lombardijos ir Veneto vietos valdžios atstovus. Aišku, kad ir vienu, ir kitu atveju jis kalbėjo apie „nepriklausomų“ Šiaurės Osetijos ir Abchazijos bei Katalonijos, Lombardijos ir Veneto paraleles.
Laikraštis „El Pais“ pabrėžė, kad socialiniuose tinkluose neseniai pasirodė daugybė prorusiškų paskyrų, kuriose plačiai dalijamasi informacija, pritariančia Katalonijos nepriklausomybei. Paaiškėjo ir tai, kad daugeliu atvejų šios paskyros yra grynai išgalvotos arba manipuliavo informacija, pateikdamos ją melagingai. Taip pat laikraštis pastebi, jog šis D. Medojevo vizitas leidžia aiškiai suprasti, kad jis prieš tai buvo susitikime su Rusijos ir Osetijos verslininkais, kur nuspręsta plėtoti dvišalius santykius su Katalonija.
Galime tik pasvarstyti, ar patys katalonai žino, kur juos tempia tokie medojevai. Tad gal teisūs mūsų radijo klausytojai, pritariantys katalonams, kurie, protestuodami prieš Ispanijos skaldymą, teigia, kad šita „nepriklausomybė“ tėra kelių katalonų politikų valdžios ambicijų rezultatas.
