Aukščiausias LŽD skiriamas apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ teikiama už atitinkančią LŽD propaguojamus principus žurnalistų kūrybą. Ji gali būti skiriama:
1) už aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius;
2) už vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą.
S.Lozoraičio premijos laureatai
Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva 1998 m. Lietuvos žurnalistų draugija įsteigė premiją, kuri pagerbiant Stasio Lozoraičio atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antruoju laureatu tapo Vaidotas Žukas, jam premija įteikta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis žurnalistas Kazys Požėra (2000 m.).
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo Šiaulių žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas ir leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna anuomet buvo vienas seniausių Lietuvos žurnalistų (g. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008 m. jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius…
Šeštąja LŽD premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios sporto žurnalistės ir buvusios Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės atminimas.
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui kun. Vaclovui Aliuliui.
Aštuntoji laureatė– žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).
Sukaktuvinė – dešimtoji premija 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui (už žurnalistinę veiklą).
Vienuoliktoji premija 2008 m. įteikta Juliui Sasnauskui – vienuoliui, kunigui, publicistui, rašytojui.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta Bernardinai.lt dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
2012 m. sausio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune įteikta keturioliktoji Stasio Lozoraičio premija. Ji paskirta kauniečiui žurnalistui Zenonui Mikalauskui.
Penkioliktoji premija 2013 m. įteikta Marytei Kontrimaitei.
Šešioliktoji premija 2014 m. sausio 12 d. įteikta vertėjui, periodinio leidinio „Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
Septynioliktoji premija 2015 m. įteikta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.
Aštuonioliktoji premija 2016 m. įteikta žurnalistui Arnoldui Aleksandravičiui.
Devynioliktoji premija 2017 m. sausio 12 d. paskirta dokumentinių filmų operatoriui ir režisieriui, televizijos publicistinių laidų kūrėjui Domantui Vildžiūnui (po mirties).
Dvidešimtoji premija 2018 m. sausio 11 d. įteikta prof. Liudui Mažyliui.
Dvidešimt pirmoji premija 2019 m. įteikta dviem asmenims: sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktoriui, Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui ir laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyr. redaktorei Marijai Šaknienei.
Dvidešimt antroji premija 2020 m. įteikta ilgametei LŽD Centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei.
2021-aisiais nuspręsta premijos neskirti.
Dvidešimt trečioji premija 2022 m. skirta istorijos laikraščio, dabar žurnalo „Voruta“ steigėjui, redaktoriui Juozui Vercinkevičiui.
Dvidešimt ketvirtoji premija 2023 m. skirta žurnalistei, knygų redaktorei Reginai Pupalaigytei.
Dvidešimt penktoji premija 2024 m. skirta leidyklos „Kalendorius“ steigėjui ir vadovui, istorikui Aurelijui Antanui Noruševičiui.
Premijos mecenatas – ūkininkas Kazys Starkevičius (LR Seimo narys).
