Gražinos Viktorijos Petrošienės nuotrauka
Kauno apskrities viešoji biblioteka gruodžio 14 d. surengė susitikimą su internetinio dienraščio Bernardinai.lt redakcija ir jos naujų leidinių pristatymą. Renginyje dalyvavo vyr. redaktorius Andrius Navickas, kultūros redaktorius Gediminas Kajėnas ir projektų vadovė Jolanta Pupalaigytė. Tarp į susitikimą gausiai susirinkusių kauniečių buvo nemažai Lietuvos žurnalistų draugijos Kauno skyriaus narių.
Bernardinai.lt redakcija pristatė naujausius savo leidinius: Andriaus Navicko „Laiškai plaukiantiems prieš srovę“, Michailo Epšteino „Tėvystė“, pastaruosius žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerius.
Andrius Navickas, Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas, taip pat pelnęs Metų tolerancijos žmogaus apdovanojimą, sakė, kad esė rinkinys „Laiškai plaukiantiems prieš srovę“ pokalbiai apie žmogaus situaciją dabartyje; žmogaus, dažnai atsiduriančio paribyje: „Šie laiškai nėra moralai ar instrukcijos, tai pasidalijimai, kaip aš regiu mūsų žemišką kelionę, sudėtingas dilemas, kurios iškyla, rūpesčius ir džiaugsmus.“
„Laiškai plaukiantiems prieš srovę“ – tai nuoširdūs filosofijos daktaro ir religijos studijų magistro pašnekesiai, išvengiant specifinio „mokslinio žargono“, tai kvietimas leistis į savęs pažinimo kelionę, ko iš tiesų siekiama gyvenime. Autorius pats ieško (ir tam skatina skaitytoją) alternatyvos vyraujančiam vartotojiškam gyvenimo būdui. Kaip susitikime sakė susitikimą vedusi Rimantė Tamoliūnienė, „tai pastanga plaukti prieš sėkmingo ir laimingo gyvenimo įvaizdžių srovę, ieškant savojo unikalaus kelio kasdienybės labirintuose.“
„Laiškuose plaukiantiems prieš srovę“ nemažai vietos skiriama ir pozicijai apie žurnalistiką. Autorius teigia: „Žiniasklaidos kokybė labiausiai priklauso nuo žurnalisto nuostatos: ar jis į pasaulį žvelgia ironišku, cinišku arba mylinčiu žvilgsniu. Puikiai suprantu, jog siūlau nepopuliarų dalyką – žvelgti į mus supantį pasaulį su meile. Ne su sacharininiu buku susižavėjimu, bet su kantria, sugebančia atleisti, bet kartu su reiklia meile, tiesiančia ranką ir atveriančia naujų galimybių. Taip, tai sunkus kelias. Tačiau nuo kitų alternatyvų labai paprasta uždusti.“
Kazys Požėra
