Tik laisva ir nepriklausoma spauda gali būti vienu iš demokratinės valstybės garantų. Spaudos pavertimas ,,tiesiog verslu“ atsigręžia netikėtomis pasekmėmis: vis mažiau spaudos leidinių yra pajėgūs išsilaikyti iš prenumeratos ir reklamos pajamų, leidiniai bankrutuoja arba yra priversti ieškoti turtingų ,,globėjų“. Nors krizė yra visose Europos valstybėse, nė vienoje iš jų nebuvo taip drastiškai didinami mokesčiai spaudai, kaip Lietuvoje. Siekdami išgyventi, lietuviški leidiniai priversti mažinti atlyginimus, honorarus, todėl geriausi žurnalistai pasirenka kitas, pelningesnes veiklos sritis, o leidėjai priversti eiti į kompromisą, spausdindami sensacijas arba užsakomuosius straipsnius. Dalis leidėjų jau seniai savo leidinius spausdina kaimyninėse šalyse, kuriose galioja mokesčių lengvatos spaudai.
Esame įsitikinę, kad naudos iš padidinto mokesčio buvo gerokai mažiau negu žalos. Kaip teigiama žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. veiklos ataskaitoje, ,, Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. „Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma.“
Kviečiame politikus ne žodžiais, o darbais palaikyti spaudos savarankiškumą ir nepriklausomybę – sumažinti PVM tarifą spaudai ir taip sudaryti galimybę spaudai susikurti ekonomines sąlygas, kurios leistų jai užsiimti visuomenės informavimu, kūrybine veikla, o ne nuolatine pinigų paieška.
LŽD info
