1918 metų lapkričio 16 dieną LR finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo buvo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Tuo ir pradėta oficiali Lietuvos pašto istorija. Pirmieji pašto ženklai, vadinamieji „baltukai“, buvo atspausdinti 1918 metų naktį iš gruodžio 25 – osios į 26-ąją ir pasirodę apyvartoje paskelbė pasauliui apie naujos valstybės egzistavimą. 1922 m sausio 1 d. Lietuvos paštas buvo priimtas į Pasaulinę pašto sąjungą ir sėkmingai tęsė savo veiklą. Kaune, 1931 metais iškilo dailus modernistinis Felikso Vizbaro suprojektuotas pašto pastatas, savo architektūriniu sprendimu papuošęs Laikinosios sostinės Naujamiestį. Deja, antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti visi Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Visa Šalies ryšių veikla buvo priklausoma nuo Maskvos. Ir tik 1990 – ųjų rudenį ant voko ar siuntos pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje jau klijavome Lietuvišką pašto ženklą iš serijos „Angelas“.
Tuo metu man pačiai teko darbuotis tik atkurto „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje. Norėdama pranešti apie savo leidinio atsiradimą, neturėjo kito kelio, kaip tik keliauti į susitikimus iš miesto į miestelį, pas grįžtančius į savo žemę pirmuosius ūkininkus, iš pašto į paštelį pas laiškininkus, jiems pirmiesiems parodyti savo laikraštį. Nebuvo kitų galimybių paskleisti žinią. Niekam net nekilo mintis, kad mūsų rengti konkursai paštams ir laiškininkams, daugiausiai užprenumeravusiems leidinių, galėjo pažeisti konkurencijos įstatymą. Visko tuomet buvo prizuose, nuo amerikoniškų pupelių sėklų, iki dviračių. Bet labiausiai įsiminė nuoširdūs susitikimai, pokalbiai, vakaronės. Apkeliavome visą Lietuvą. Greitai tuo pasekė ir kitos redakcijos, konkurencija užvirė. Laikraštis jau pats turėjo skintis kelią pas skaitytojus, bet draugystė su Lietuvos paštu ir ten dirbančiais žmonėmis nenutrūko, kompromisą rasdavome net tuomet, kai reikėdavo gerokai pakovoti ir pasiderėti dėl paslaugų kainų.
1991 m. įvyko reorganizacija, paštas buvo atskirtas nuo elektros ryšių: įsisteigė valstybinė įstaiga „Lietuvos paštas“ ir „Lietuvos telekomas“. 2006 pašto įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštas. Pasikeitus technologijoms ir vartotojų lūkesčiams dėl paslaugų kokybės, atsinaujinęs pašto kolektyvas pastaraisiais metais yra išsikėlęs sau didelius tikslus. „Veikiame itin konkurencingoje ir dinamiškoje aplinkoje, – sako generalinė pašto direktorė Asta Surgailienė,- todėl visuomet privalome būti vienu žingsniu priekyje. Prieš metus priimtą ilgalaikę Pašto modernizavimo strategiją planingai įgyvendiname etapais. Didžiausias dėmesys yra skiriamas laiškininkų darbo sąlygų gerinimui, modernizavimui ir paslaugų kokybei“. Šiandien valstybės valdoma įmonė turi tankiausią pašto paslaugų teikimo tinklą šalyje. Per 5 tūkstančius pašto darbuotojų teikia kasdienines paslaugas klientams. Ir tą daryti tenka vis didesnėje konkurencinėje kovoje, nes savo paslaugas siūlo Prancūzijos, Vokietijos, kitų didelių šalių pašto įmonės. „Labai stiprus Estijos paštas, kuris taip pat žengia į mūsų šalies rinką,-pasakoja Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė. –„Mokomės skandinaviškos patirties, nes jų geografinė padėtis ir darbo sąlygos turi panašumų, kaimai yra nutolę nuo centrų“. Išties, naujovių negalima nepastebėti: modernūs 135 LP EXSPRESS savitarnos terminalai įkurti 46 miestų ir miestelių strategiškai patogiuose vietose ne tik palengvina siuntų pristatymą, bet sumažinus kurjerių nuvažiuotus kilometrus ženkliai prisideda prie gamtos taršos mažinimo. Ateinantį pavasarį laiškininkus pasieks ir 210 kokybiškų, ilgaamžių elektrinių dviračių, kuriuos pagal užsakymą paštui turi pagaminti Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik vairas“. Tai leis ne tik kokybiškiau, bet ir daug sparčiau išvežioti spaudą, laiškus, siuntas. Tiesa, laiškų ir spaudinių laiškininkų krepšiuose pastaraisiais metais mažėja. Didėja daiktų, jų pristatymas pagal pajamas sudaro net 43 proc. visų pašto paslaugų. Laiškai, spauda, kita informacija sudaro tik 25 procentus. Smarkiai suaktyvėjusi internetinė prekyba keičia ir paslaugų pobūdį. Planšetėmis, kita išmania įranga apsirūpinę mobilieji laiškininkai, kurjeriai, greitai ir sumaniai gali suteikti įvairias paslaugas.
Tačiau sutikite, kad ir šiandien mažame miestelyje, kaime, ar atokioje sodyboje laiškininko apsilankymas yra ypač laukiamas. Gyvas žodis, bendravimas – nepakeičiamos šios profesijos vertybės. Iš ko, jeigu ne iš laiškininko, ( gal reikėtų sakyti laiškininkės, nes jų dauguma), pirmiausia išgirsi savo krašto naujieną, kas jei ne jie, dažniausiai aplanko vienišus senolius, kam, jei jiems, gali pasiguosti ar paprašyti paslaugos. Ir galiausiai kur, jei ne prie pašto skirti svarbų pasimatymą? Pašto laikrodžiai niekuomet nevėluoja.
Redakcija, paštas , skaitytojas – tokia daugelį dešimtmečių buvusi mūsų jungtis dabar pasipildžiusi naujomis technologijomis ir greitesne informacijos sklaida. Tačiau ir šis tradicinis ryšys dar nenutrūksta. Gražių darbų naujame veiklos šimtmetyje gausiam Lietuvos pašto kolektyvui linkime mes, Lietuvos Žurnalistų draugijos bendruomenė.
Gražina Viktorija Petrošienė
