Išleistas enciklopedinio leidinio „LIETUVOS BAJORAI“ pirmasis tomas – knyga, kurios parengimas užtruko beveik metus. Jos sudarytojas ir redaktorius – Lietuvos žurnalistų draugijos narys rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Leidėjai – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.
Naujoji knyga pristatyta Kauno karininkų ramovėje. Enciklopedijos sutiktuvėse dalyvavo ne tik giminių, kurios aprašytos knygoje, atstovai, bet ir nemažai žinomų asmenybių, įvertinusių naująjį leidinį. Kaip gimė toji knyga, papasakojo jo sudarytojas ir redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, Organizacinės-kūrybinės grupės vadovė Aistė Grybauskienė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) vadas Perlis Vaisieta ir kt.
Enciklopedinio pobūdžio 243 puslapių leidinys tikra to žodžio prasme bajoriškas. Jo rengėjai pasistengė, kad viskas būtų be priekaištų – ir dizainas, ir spaudos kokybė, ir, žinoma, turinys. Knygoje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuonių 78 giminių istoriniai ir biografiniai duomenys, herbai, genealoginiai medžiai, schemos, istorinės nuotraukos. Knygos dizaineris – Liudas Nekrošius.
Pirmiausia pravartu susipažinti su leidinio sudarytojo ir redaktoriaus pratarme „Apie tai, kas išskiria, o ne atskiria“, išspausdinta knygoje:
„Anot išmintingojo Cicerono, istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis. Nors dauguma LBKS narių darbų susiję su kultūra, kultūros paveldu, istorinis aspektas dominuojantis. Nenuostabu, nes protėvių užtarnauta garbė tarsi šviesulys, kuris lydi ir, be abejo, visada lydės tai, kas vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, 1831 ir 1863 metų sukilimų dienomis, carinės priespaudos ir sovietinės okupacijos metais. Ypač išskirtiniai bajorijos nuopelnai Lietuvos rašytiniam žodžiui, mokslui, nepriklausomybei.
(…) O koks bajorų vaidmuo Lietuvos šiandieniniame gyvenime, labai taikliai yra pastebėjęs LBKS vadas Perlis Vaisieta, paraginęs neleisti apdulkėti Bajorystės pripažinimo aktams – kad jie kiekvienam ir kasdien primintų, ką esi padaręs ir ką dar privalai atlikti, kad pateisintum bajoro vardą. Tai – paraginimas geriems, prasmingiems, kilniems darbams ir sumanymams įgyvendinti.
Šio enciklopedinio pobūdžio leidinio rengėjai įsitikinę, jog tai tik pirmasis panašaus pobūdžio tomas, turintis teisę į tęsinius, kuriuose prisistatys jau kiti bajorų palikuoniai. Nors tekstai pateikti remiantis archyvine medžiaga, po kiekvienu iš jų yra autoriaus vardas ir pavardė. Be konkrečios faktinės medžiagos kai kur rasite ir vieną kitą legendą, įdomesnį atsiminimą, pastebėjimą, kurie, viliamės, tik priartins pažintį su ta ar kita garbinga gimine.
Knygoje – ne tik spalvoti giminių herbai, bet ir genealoginiai medžiai arba schemos, ir retesnės vieną ar kitą giminę pristatančios fotografijos.
Bajorystės linija – tai, kas sieja visus čia draugėn atėjusius. Garbė, Tiesa, Orumas – ne šiaip sau žodžiai, dažnai lydintys tuos, kurie iš savo protėvių paveldėjo išskirtinį vardą. Ir tos knygos eilutėse, o ir tarp eilučių – tai, kas išskiria, o ne atskiria.
Ta proga norėtųsi atskirai paminėti daugelį šios knygos faktų, įvykių, vardų, nes jau ne tik mūsų protėviai daug nusipelnę savo Tėvynei, bet ir jų atžalos. Tačiau skaitytojas pats labai nesunkiai tuo įsitikins. Taip, tarp pastaraisiais dešimtmečiais gyvenusių bajorų palikuonių būta ir už Lietuvą galvas paguldžiusių partizanų, ir Sibiro gulagus, sovietines represijas iškentusių, amžino įšalo žemėje pasilikusių, ir „Katalikų Bažnyčios Kroniką“ platinusių, ir Sausio 13-osios bei kituose Atgimimo įvykiuose savo meilę gimtajam kraštui įrodžiusių. Daug ir šiandien didelius, gražius darbus Tėvynės labui darančių.“
Knyga tam tikra prasme prezidentinė: joje yra ir Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus žmonos Almos Marijos Nutautaitės giminės aprašymas. Kadangi dėl ligos Prezidentas negalėjo dalyvauti knygos sutiktuvėse, praėjusią savaitę jam įteiktas naujosios enciklopedijos tomas.
Knygos sudarytoju ir redaktoriumi mūsų bendruomenės narys Leonas Peleckis-Kaktavičius pasirinktas neatsitiktinai: nuo 2005 metų jis redaguoja istorijos ir kultūros žurnalą „Lietuvos bajoras“, yra žurnalo „Genealogija ir heraldika“ vyriausiasis redaktorius, o mums geriausiai žinomas, kaip literatūros almanacho „Varpai“, kurį atnaujino lygiai prieš 30 metų, vyriausiasis redaktorius. Nors patirtis didelė, kolega prisipažino, jog ryžtis sudaryti ir redaguoti enciklopedinį leidinį buvo nelengvas žingsnis, tikra to žodžio prasme iššūkis.
Dabar jau galima tvirtinti, kad žengtas tvirtas žingsnis.
LŽD inf.