Marijos Šaknienės nuotr.
Nuošė, nušurmuliavo, garsiai nuskambėjo tradicinis Poezijos pavasaris per Lietuvą, pasaulį, nes jau seniai tapęs tarptautiniu. Ir tyliai tyliai, beveik nepastebėtas, nuplaukė, nualsavo pirmasis Lietuvoje Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, sukvietęs į Vilnių, Lietuvos širdį, plunksną valdančius seses ir brolius iš įvairių įvairiausių šalių, likimo į jas nublokštus. Suvažiavimas vyko gegužės 5 – 7 dienomis, jį organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Suvažiavo į jį per 30 rašytojų, vertėjų, literatūrologų iš 15 šalių. Tai Neringa Abrutytė iš Danijos,Vijolė Arbas – JAV, LT, Akvilina Cicėnaitė – Charles -Australijos, Zita Čepaitė – Jungtinės Karalystės, Ingrida Daukšytė – Ispanijos, Kristina Dryža – Australijos, Judita Grublienė – Jungtinės Karalystės, Evelina Gužauskytė – JAV, Kristina Janušaitė–Valleri – Italija, VassilijJaškinas – Vokietija, Eglė Juodvalkė – JAV, Jolita Herlyn – Vokietija, Rūta Mataitytė – Norvegija, Aušra Matulevičiūtė – Prancūzija, Rasa Stefa Miliauskas – JAV, Milda Motekaitis – JAV, Marija Možeiko (Mažeikienė) – Baltarusija, Jutta Noak – Vokietija, Sandra Petraškaitė – Pabst – Vokietija, Viktorija Nele Diavara – Malis, LT, Dalia Staponkutė – Kipras, Arūnas Šatkus – JAV, Antanas Šileika – Kanada, Virginija Tarnauskaitė – Baltarusija, Irena Ulkekul – Vokietija, Rasa Cecilija Unt – Estija, Ona Vaičiulytė – Romančiuk – Baltarusija, Tomas Venclova – JAV, LT, Laima Sruoginis (Laima Vincė) – JAV, Jolanta Vitkutė – Meksika, Valentina Zeitler – Tenerifė, Ispanija, Karolis Gintaras Žukauskas – JAV, Virginija Žlabienė – Teylor – Jungtinė Karalystė.Suvažiavimas prasidėjo gegužės 5 dieną LLTI, kur atidarymo proga dalyvius pasveikino LLTI direktorė Aušra Martišiūtė– Linartienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė– Augustinienė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen bei kiti. Susipažinta tarpusavyje ir su LLTI – istoriniais Vileišių rūmais. Dalyvių tarpe neišdildomą įspūdį paliko bene vyriausia amžiumi suvažiavimo dalyvė 95 – erių metų Marija Mažeikienė iš Baltarusijos, Gervėčių krašto, Astravo rajono Petrikų kaimo. Ji – etninių žemių lietuvė, visą gyvenimą rašiusi savotišką dienoraštį, kuriame fiksavo savo kasdienybę, buitį, papročius. Prieš keletą metų tie jos dienoraščiai išleisti atskira knyga„Maniutės sąsiuviniai“, kurią jinai atsivežė ir į suvažiavimą.
Marijos Šaknienės nuotr.
Antrąją suvažiavimo dieną Lietuvos rašytojų sąjungos klube pristatyta Pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“, į kurią sudėti daugelio suvažiavimo dalyvių kūrybos fragmentai.Leidinį pristatinėjo jo sudarytojai, LLTI darbuotojai Loreta Mačianskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Saulius Vasiliauskas bei kiti. Jie pasakojo, kodėl parinko būtent tokį knygos pavadinimą, kuo vadovavosi atrinkdami leidiniui kūrinius. Po jų suvažiavimo dalyviai skaitė savo kūrybą. Skambėjo proza, poezija, prisiminimai iš Neringos Abrutytės, Akvilinos Cicėnaitės, Zitos Čepaitės, Kristinos Dryžos, Eglės Juodvalkės, Evelinos Gužauskytės bei kitų autorių lūpų. Skaitymų vakarą sumaniai moderavo, pristatydama kiekvieną autorių, ponia Jūratė Caspersen.Prieš susitikimą Rašytojų klube suvažiavimo dalyviai ekskursavo autobusu po Vilnių, apsilankė Valstybės pažinimo centre, viešėjo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Trečioji suvažiavimo diena prasidėjo apsilankymu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vėliau vyko klasikos skaitymai LLTI, skirti 150 – osioms Juozo Tumo – Vaižganto metinėms.Skaitymus mini koncertu pradėjo seserys Gintarė ir Giedrė Baltakytės, pritardamos kanklėmis sudainavusios kelias lietuvių liaudies dainas. Po jų žodį tarė LLTI direktorė Aušra Martišiūtė – Linartienė, pakviesdama pradėti Vaižganto skaitymus Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, mat, jis – klasikos skaitymų iniciatorius – dar 2008 m., būdamas LLTI vadovu, pirmąkart pradėjo šiuos skaitymus taip pat Vaižgantu. Ministras prisiminė, kad tąkart Vaižganto kūrybą jis skaitė drauge su prezidentu Valdu Adamkumi.Pasidalijęs prisiminimais bei pasvarstymais apie žiniasklaidos ir knygų prasmę, jų ateitį, pabėdojęs, kad mūsų šalyje bibliotekoms naujų knygų įsigijimui skiriami tiktai 73 centai – mažiausiai ES, perskaitė ištrauką iš „Pragiedrulių“ apie skaitymo džiaugsmą „Napalys raštus skaito“. Ministrą prie mikrofono pakeitė PLB pirmininkė Dalia Henke, ją – Evelina Gužauskytė iš JAV.Po Evelinos skaitymus tęsė Šv. Kristoforo gimnazijos abiturientas Jaunius Juodelis bei kiti renginio dalyviai. Skambėjo Vaižganto kūrinių ištraukos, publicistikos straipsnių, laiškų. Skaitovai keitė vieni kitus–Rūta Petraitytė iš Norvegijos, Virginija Tarnauskaitė iš Baltarusijos bei kiti suvažiavimo dalyviai. Nė vienas nebuvo užmirštas ar praleistas. Skaitymus atidžiai sekė ir reguliavo Gražina Kadžytė. Dalyvių neišgąsdino nei atšiaurus vėjas, nei ilgas laukimas. Po pietų suvažiavimo darbas buvo tęsiamas Rašytojų sąjungos klube. Čia savo kūryba dalijosi tie suvažiavimo dalyviai, kurie to nesuspėjo padaryti gegužės 6 dieną. Tomas Venclova, Antanas Šileika, Vijolė Arbas, Viktorija Prėskienytė – Diavara dalijosi su klausytojais savo kūrinių šiluma ir grožiu. Skaityta, klausyta, bičiuliautasi, keistasi nuomonėmis ir adresais ir vakarui pasibaigus, furšeto metu, prie kavosar arbatos puodelio. Renginys baigėsi, dalyviai, kuriuos suvedė, sukvietė iš visų pasviečių į krūvą ir, tikėtina, sušildė bent trumpam, sujungė Lietuvos širdis- Vilnius – kad kiekvienas jų išsivežtų bent kruopelę to džiaugsmo, kurį šiomis dienomis čia patyrė. Kad jau niekada nepamirštų, kad visad žinotų –Lietuva juos visus prisimena ir laukia, kad ir kur jie bebūtų, ką beveiktų, nes visi jie – jos,vienintelės tokios pasaulyje – unikalūs vaikai.
Marijos Šaknienės nuotr.
Ar prigis šis, kol kas pirmas toks renginys, Lietuvos kultūroje, ar turės tęsinį, ateities ir laiko klausimas. Norisi jam linkėti tik šviesios ateities, ilgų gyvavimo metų, kad išaugtų ir suvešėtų, įleistų šaknis kuo giliausiai ir džiugintų, būtų matomas ir girdimas, garsiai skambantis ir, be abejo, laukiamas, kaip ir ką tik nuošęs poezijos pavasaris, dar ilgai.
Norisi tarti ir nuoširdų ačiū visiems šio unikalaus renginio organizatoriams –Lietuvos Literatūros ir Tautosakos Institutui, Lietuvos rašytojų sąjungai, Pasaulio lietuvių bendruomenei ir, žinoma, PLB Kultūros komisijos pirmininkei, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei poniai Jūratei Caspersen, kuriai šį suvažiavimą organizuojant teko nuveikti bene didžiausią darbų – liūto dalį. Telydi ją visur ir visada sėkmė.
Marija ŠAKNIENĖ
