V. Ibianska./ Asmeninio archyvo nuotr.

Daug buvo triukšmo mūsų sociosferoje, bet įveikėme jį. Pirmas rinkimų turas prilygo nusičiaudėjimui. Nors iki spalio 11 dienos Lietuva gyveno išvirtusi į Sodomą. Ir Gomorą taip pat.

Gigantiškų ūkių valstiečiai, taipogi kaimiečiai apsimetėliai, satelitukai, visokie bebriukai, ūdros ir kiti gyvūnai elgėsi nelygu lobotomiją išgyvenę vis dar rausvi paršeliai. Kas tik labiau link išvirkštumo, ant to klykė taip, kad net į Laisvės partiją neįstojusiems plaukai ėmė raitytis. Beje, dėl Laisvės partijos ir kitokių liberalų. Tai mat kaip su ta laisve yra! Pasirodo, laisvė – tai daryk ką nori! Moralinių varžtų jai, girdi, nėra. Atsakomybės tuo pačiu irgi. Laisvė ir basta! Laisvė ženytis homoseksualams, transseksualams, homodrylams (kaimiškai – „vištgaidžiams“) ir visai belyčiams. Laisvė pirkti iš surogatinių motinų vaikus. Vaikai, kaip paaiškėjo , irgi gali būti prekė. Oho! Tai vergų pirklių smerkti nereikėtų? Negimusį kūdikį galima uždubasinti, nes jis neva yra moters kūno dalis, o ši su savo kūnu daro ką nori. Viena vertus, negirdėjau kokią nors moteriškę ėmus ir šiaip sau nusipjovus ranką ar koją. Nes užsinorėjo ar jai kliudė, o gal nepatiko. Antra vertus, nieko sau „kūno dalis“, turinti plakančią širdutę, veikiančias smegenis, galūnes, vidaus organus. Ak jūs smarkuolės! Knygelių daugiau skaityti reikia. Nebūtumėte tokios „kietos“, jei platesnių ir gilesnių žinių turėtumėte. Pernelyg didelis aktyvumas išprusimo stokos nekompensuoja.

Kad Europos užkratas – liberalizmas – veda susinaikinimo link, seniai visiems protingiems žmonėms žinoma. Bet „laisvūnai“, šachmatų liberalai žino žodį „tolerancija“…

Gi apsimetusieji kaimiečiais tokie ir yra. Kaip ir jų ūkio gyvūnai beigi tųjų palikuonys. Turtingieji kaimiečiai taip dvokia amoralumu, godumu, išdavystėmis, kad gali nubaidyti net rujojančią mešką. Dar gerai, kad meškos iš Batkos terorizuojamos Baltosios Rusios tik trumpam užsuka. O gal dėl to ir trumpam?! Blogai tiems kaimiečiams, oi blogai! Net Seimo Teologė padėties nebepataiso. Ir nepriklausomai nuo antro turo  rezultatų, kokie šieji bebūtų, geriau nenutiks.

Suvirintojo partija irgi atitinka savo lyderį. Beje, ar žinote, ką reiškia žodis „lyderis“ vokiškai? Ogi „fiureris“! Va koks kolenkoras!

Neslepiu ir atvirai sakau: balsavau ir balsuoju už TS-LKD. Kodėl? Nes ten nėra oligarchų, apsivogusių, susikompromitavusių, sukčių ir panašių piliečių. Buvo vienas, kurs taip uoliai vienai palangiškei politinius niuansus aiškino, kad toji net pastojo. Ir pagimdė. Na, „koncervai“ (kaip sako Peterburge ir čia, vietoje, įdarbinti troliai) jo jau kažin kada buvo atsikratę, tad kaip ir nesiskaito. Kažin kur jis dabar galvelę priglaudęs?

Nesakau, kad visi konservatoriai, krikdemai yra angelai, šventieji ir vos ne kiekvienam aplink bambą švyti nimbas (jei aplink galvą šviestų, matytume). Nesakau ir nemanau, nes visi esame tik silpni žmonės. Bet iki tokio negražumo kaip dabartinių valdančiųjų jiems toli kaip iki Alfa Proxima. Man patinka ponia I. Šimonytė, nes protinga, sąžininga, aukščiausios prabos profesionalė ir turi humoro. Silpnybę jaučiu maestro V. Juozapaičiui dėl tų pačių savybių ir dar dėl to, kad nuo paauglystės mane kažkokiu mistiniu būdu traukia vokalistai, atliekantys klasikinę muziką. Ypač „operai“. Nors „Carmina Burana“ irgi net labai gerai. Nesiginčiju. Ponui A. Kubiliui jaučiu silpnybę, nes fizikas. Taip pat dėl to, kad ištraukė Lietuvą iš krizės (nors ir skausmingai; pati buvau netekusi dalies pajamų, bet sukandusi dantis tylėjau, nes žinojau, kad geriau taip, negu krachas). Čia negaliu neįterpti: padaryk ką nors gero, tai tauta kaipmat panorės tave ant kuolo pasmeigti. Bent galvą, kaip to niekuo dėto markizo, kai driskiai „paėmė“ visai nesipriešinusią Bastiliją, kurioje kalėjo viso labo keturi kaliniai: pavojingas psichikos ligonis, pinigų falsifikatorius, vagis recidyvistas ir pedofilas. Čia prie daikto priminiau, jei kas nežino.

Bet ar visus beišvardysi?! Ypatingų mano simpatijų nusipelnė ponas K. Starkevičius, kuris mecenuoja daug ką, įskaitant ir LŽD Stasio Lozoraičio vardo premiją. Jei ir nebūčiau jos laureatė, vis tiek giedočiau jam odes už daugybę gerų darbų. Vien gerai besimokančių gimnazistų skatinimas ko vertas!

Tai dabar laukiame antro turo, t. y. kitos pusės darbo. Antrą sykį balsuojant visko nutikti gali. Tasai gyvenimas sunkus yr. Jis toks kaip laive: supa, bloga, pykina, bet plaukti reikia, juk neišlipsi. Ir kur dingsi? Plaukiame.

Kas bus? O kas gi? Nuo aistrų, ginčų, žodžiavimosi oras taps sunkus. Ypač mosikuos štakietais kairieji ir „laisvūnai“, nes tolimose jų smegenų gelmėse vis dar skamba šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ Nesvarbu, kad vadinamieji proletarai dabar turtingi arba labai turtingi žmonės. Bet negi prisipažinsi, jog valdžion norisi mažumėlę pavagiliauti? Neišeina. Tai ir tenka šūkalioti, kad aukojasi vardan tos, paskui tautos, jaunimo, vaikų, netgi senukų (jų ypač, nes kaip ne kaip rinkėjai) ir tos ezoterinės gerovės. Taip ir patikėsim! Jie galvoja, kad patikėsim. Netgi yra tikri. Žinote kodėl? Nes mažą kvailumo porciją žmogus pakelia sunkiai, kankinasi, kartais net suserga. Ir apgauti jį sunkiau. O nuo didelės tampa drąsus, pasitikintis savimi ir menkinantis kitus. Jie apie tai žino ir tai veikia. Juk daug žmonių ir patikės netikrais valstiečiais. Beje, kažin kada Prunskienės – Šatrijos – kunigaikštienės Utiugovos pagimdytais. Ji dabar portugališkai dainuoja, o jos partija ana va. Įdomu, aplankė sergančią gimdytoją kada nors bent vienas valstietis?.. Klesti kol kas valdantieji kartu su iš komunistų išsirutuliojusiais socdemais, „laisvūnais“, nežinančiais, kas yra laisvė, Archangelsko ruso darbininko vedžiojamais po melo laukus lietuviais.

Tačiau yra aversas, yra ir reversas. Dievas leidžia savo vaikams kvailioti smėlio dėžėje. Pyktis dėl žaislų, susipešti, vienas kitą užgauti. Ir mokytis iš klaidų. Šėtonas irgi pasiunčia grupelę pradedančiųjų kipšų-praktikantų. Šie nori užsitarnauti, tad dirba išsijuosę. O mes, Dievo vaikai, žiūrėk, imam ir susipainiojam jų tinkluose…

Tad būkime budrūs. Nesileiskime mulkinami ir tada gal mūsų mažoje, tokioje brangioje Tėvynėje bus daugiau moralės, teisingumo, gėrio. Nuo jų juk ir priklauso toji pajuokos objektu paversta gerovė.