Dokumentus pasirašo LŽS pirmininkas D. Radzevičius ir LŽD pirmininkė G. V. Petrošienė. Dešinėje – premijos mecenatas K. Starkevičius.
Laisvas žodis negali būti gniaužiamas. Lietuvos žurnalistai negali, nebuvo, nėra ir neliks abejingi tam, kas dedasi vos už poros valandų kelio nuo Vilniaus. Ten – Minske – sistemingai mušami, žalojami, persekiojami žmonės. Gudijos kolegoms, kurie nukentėjo vykdydami profesinę pareigą, nuo šiol bus skiriama premija. Vilties laisvės premija. Jos idėjos autorius ir mecenatas yra ūkininkas Kazys Starkevičius bei jo šeima.
Baltarusijos žurnalistams, kurie savo profesine ir visuomenine veikla, nepaisydami baisių grėsmių savo sveikatai ir net gyvybei, nesiliovė stiprinę ir skatinę demokratijos plėtrą, žmogaus laisvių ir teisių gynimo progresą ar įkvepia visuomenės solidarumą ir bendruomeniškumą, bus skiriama premija. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) atsiliepė į viešą K. Starkevičiaus šeimos siūlymą įsteigti tokią premiją. Vilniuje pasirašyta abiejų žurnalistų organizacijų sutartis su premijos mecenatu K. Starkevičiumi.
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) vardu premiją argumentavo organizacijos vadovė Gražina Viktorija Petrošienė:
„Šiuo sunkiu Baltarusijos tautai metu, bet koks jų laisvės siekio ir žmogaus teisių gynimo palaikymo ženklas yra būtinas. Tuo labiau, laisvo ir nepriklausomo žodžio, kaip demokratijos garanto siekiamybės. Turime savo šalies istorinę patirtį, kai kiekvienas tokiomis aplinkybėmis ištartas, užrašytas, išspausdintas tiesos žodis buvo, kaip gaivaus oro gurkšnis pakilusiai į laisvės kovą tautai.
„Vilties ir laisvės” premija, tai profesinio mūsų solidarumo su kolegomis išraiška. Kaip pritartų ir premijos mecenatas Kazys Starkevičius su šeima, daugelį metų remiantys kitą žurnalistinę premiją, kelias į laisvą, demokratinę visuomenę yra ilgas ir sudėtingas, tad remkime kiekvieną jos aprašką. Viltis, Tikėjimas ir Meilė yra žmogiškumo išraiška, kuri nėra svetima jokiam žmogui, jokio krikščioniško pasaulio žurnalistui”, – teigė LŽD pirmininkė, žurnalistė G. V. Petrošienė.
LŽS vadovas Dainius Radzevičius irgi kalbėjo iš esmės:
,,Šiandien Baltarusijoje žurnalistai, kurie kasdien kalba, rašo ir rodo apie svarbiausius įvykius, apie žmonių gyvenimą ir santykius su valdžia – susiduria su milžinišku spaudimu. Jų svarbiausia misija – informuoti. Tai yra sudėtinga, tai yra pavojinga. Bet tai yra laisvė ir tai teikia vilties visiems Baltarusijos žmonėms. Todėl mūsų apdovanojimas skirtas kolegų palaikymui ir džiaugiuosi, kad dvi giminingos Lietuvos žurnalistų organizacijos tai daro kartu”, – teigė LŽS pirmininkas D. Radzevičius.
Mecenato Kazio Starkevičiaus nuomonė:
„Šia premija dar kartą pasisakau už Laisvę, Viltį, Tikėjimą, Meilę. Tai premija visiems tiems, kurie paviešino faktus. Tiems, kurie papasakojo, kas vyksta Minske ar Breste dabar. Tiems, kurie kaunasi už dabartį ir ateitį. Kaip ir tiems, kurie kovėsi 1991-aisiais, kaip kautasi vėliau Maidane, Tbilisyje. Prisiminkime, juk ir mes buvom už visa tai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Medininkuose ir visur kitur. Tai atmintis visiems, kurie rodė, pasakojo ir pasakoja tiesą apie viską iš visų pasaulio kampų. Nepaisant mirtinų grėsmių. Tai premija žurnalistikai ir žodžio laisvei“, – sakė K. Starkevičius.
