Gruodžio 10 d., minint tarptautinę žmogaus teisių dieną, Lietuvos žurnalistų bendruomenė paskelbė kam atiteko Vilties Laisvės premija. Komisijos atstovai balsų dauguma Vilties Laisvės premiją paskyrė šioms Baltarusijos žurnalistėms: Jekaterinai Borisevič, Jelenai Tolkačiovai, Tatjanai Korovenkovai, Jekaterinai Andrejevai ir Darjai Čiulcovai.
Šią grupę žurnalisčių komisijai pasiūlė Baltarusijos žurnalistų organizacijos.
Įvertino 5 žurnalistes
Žurnalistės Jekaterina Borisevič ir Jelena Tolkačiova dirba ,,TUT.BY” naujienų portalui, Tatjana Korovenkova dirba ,,IA BelaPAN”, o Jekaterina Andrejeva ir Darja Čiulcova dirba TV kanalui ,,BelSat”. Šias žurnalistes vienija keli faktai: jos dirba nepriklausomiems žiniasklaidos priemonių kanalams, o atliekant savo žurnalistinę pareigą buvo suimtos bei pasodintos už grotų. Joms bus įteiktos penkios Vilties Laisvės statulėlės bei 1 tūkst. eurų.
Šiai premijai skirti Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija subūrė komisiją, kuriai vadovo Vaiva Žukienė. ,,Ši premija yra solidarumo simbolis, pagarbos ženklas kolegoms, kurie persekiojami už tai, kad profesionaliai atlieka savo darbą, vykdo pagrindinę žurnalisto pareigą – įgyvendina visuomenės teisę gauti nešališką, nepriklausomą informaciją. Svarbu pasiųsti žinią, kad žurnalistų bendruomenė stebi, vertina įvykius Baltarusijoje ir palaiko kolegas, kovojančius už visuomenės teisę žinoti”, – sakė komisijos pirmininkė V. Žukienė.
Premijos mecenatas Kazys Starkevičius teigė, kad šia premija pasisako už laisvę, viltį, tikėjimą, meilę. ,,Tai premija visiems tiems, kurie paviešino faktus. Tiems, kurie papasakojo, kas vyksta Minske ar Breste dabar. Tiems, kurie kaunasi už dabartį ir ateitį. Kaip ir tiems, kurie kovėsi 1991-aisiais, kaip kautasi vėliau Maidane, Tbilisyje. Prisiminkime, juk ir mes buvom už visa tai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Medininkuose ir visur kitur. Tai atmintis visiems, kas rodė, pasakojo ir pasakoja tiesą apie viską iš visų pasaulio kampų. Nepaisant mirtinų grėsmių. Tai premija žurnalistikai ir žodžio laisvei”, – teigė K. Starkevičius.
Žurnalistų situacija Baltarusijoje
Kova, vykstanti vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus, tapo vienu iš nueinančių metų simboliu. Daug kam netikėtai gudai sukilo prieš neteisybę ir daug kam netikėtai vis dar kovoja, nepaisant brutalių A. Lukašenkos represijų. Ir šio fronto priešakinėse linijose – Baltarusijos žurnalistai. Žmogaus teisių pažeidimai kaimyninėje Baltarusijoje stiprėja sulig kiekviena diena. Lietuvos žurnalistų bendruomenė su nerimu stebi, kaip represijomis bandoma paskandinti paskutines laisvos žiniasklaidos saleles Baltarusijoje. Ten žurnalistai grūdami į kalėjimus, Lietuvos žurnalistai jaučia jų skausmą.
Lietuvos žurnalistams vis dar sunku patikėti, kad brutalūs žurnalistų sulaikymai vyksta taip arti mūsų. Dar liūdniau, kad šios represijos tik stiprėja. ,,Šiandien Baltarusijoje dirbti tikru žurnalistu prilygsta didvyriškumui. Kaip ir būti aktyviu piliečiu ar žmogaus teisių gynėju. Kolegos kasdien pasakodami tiesą savo šalies žmonėms yra tikrieji demokratijos sargai. Ir tai yra didžiausia vertybė, kuri neturi sienų. Lietuvos žurnalistai solidarizuojasi su kolegomis Baltarusijoje. Premija yra aiškus simbolis”, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves (aktas išverstas į 360 kalbų). Iniciatyvą gruodžio 10 d. atminti 1950 m. iškėlė Jungtinių Tautų Organizacija.
Organizatorių inf.