Baigėsi dar vienas ,,Pragiedrulių“ konkursas, jau dešimtasis. Konkurso organizatoriai – Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Startavęs 2002 metais kaip geriausių kultūrinių televizijos laidų konkursas, renginys augo, tobulėjo: po kelių metų konkurse ėmė dalyvauti ir radijo laidos. O paskui jis gavo simbolišką ,,Pragiedrulių“ vardą, tarsi pratęsdamas Vaižganto pranašiškus žodžius – vaizdai kovos dėl kultūros. Kasmet buvo tobulinama vertinimo tvarka – pradžioje nacionalinės ir vietinės televizijos ir radijo kompanijos buvo vertinamos atskirai, tačiau jau keli metai konkursas yra vientisas – niekam jokių lengvatų ar nepelnyto iškėlimo.

Vertinimo komisijos pirmininkė Liudvika Pociūnienė

Šiemet konkurse dalyvavo 52 laidos: 23 radijo ir 29 televizijos laidos, nuo visiškai mėgėjiškų, o kartais net profaniškų laidų iki beveik tobulų, nepaprastai nuoširdžių ir jaudinančių kūrinių.

Dalyvavau ne viename konkurse, tad įdomu stebėti kurlink eina kultūrinių laidų kūrėjai. Bendras įspūdis apie kultūrines laidas tiek televizijoje, tiek radijuje nesikeičia. Dominuoja laidos, kurių pagrindas – įdomus pašnekovas, todėl sunku įvertinti pačių laidų autorių kūrybiškumą ir jų kultūros sampratą. Šiemetinėse konkursinėse laidose tendencija išlaikoma: daugelis laidų yra ne kas kita, kaip pokalbis su įdomiu žmogumi. Ką gi, ačiū ir už tai, kad suranda ir parodo, kokių puikių žmonių esama Lietuvoje.

Atskira grupė visada būdavo kultūrinės istorinės laidos. Tai išties verta dėmesio kūryba: daugelyje jų yra geros, vertingos informacijos. Jeigu dar pasiseka tą informaciją ,,įvilkti“ į tam tikrus meninius rėmus, turime vertą dėmesio kūrinį, kuris ne tik įdomus pažiūrėti, bet ir turi išliekamąją vertę, gali būti naudojamas švietimo tikslais muziejuose, bibliotekose, mokyklose.

Nesinori kalbėti apie blogas laidas, nors, reikia pasidžiaugti, jų nebuvo daug. Nustebino vidutinių laidų gausa. Tad ir

LR kultūros ministras A.Gelūnas sveikina konkurso dalyvius

galvoji: kam jos skirtos ir kam jų reikia? Būtent jos labiausiai atgraso nuo domėjimosi kultūra, istorija, nes jos visiškai neužkabina nei klausytojo, nei žiūrovo ir dar laidai nepasibaigus, ji yra užmirštama ( labai blogos laidos bent jau sukelia pasipiktinimą, klausytojas/žiūrovas protestuoja prieš jas).

Bet kiekviename konkurse būna laidų, kurios ilgam išlieka atminty. Kartais net stebiesi, kad ir po kelerių metų pameni tokių laidų detales, nuotaiką, net jeigu toji laida ir netapo pati geriausia.

Šiųmetiniame Pragiedrulių konkurse ryškia šviesa blykstelėjo kelios laidos. Džiaugiuosi dėl to, kad ne man vienai – visos jos pateko tarp geriausiųjų.

Ypatingo dėmesio nusipelno Gerosios naujienos centro parengta laida vaikams ,,Žvaigždelė“ apie gestų kalbą. Į šią laidą telpa viskas: gera tema, socialinė atsakomybė, talentingas scenarijus ir giedra nuotaika. Tiesiog neįtikėtina, kaip šviesiai ir be perdėto rūpesčio galima kalbėti apie negalią turinčius vaikus, sudominti gestų kalba sveikuosius ir neužgauti neįgaliųjų. Tai – pati geriausia laida, kuriai neįmanoma surasti priekaištų.

,,Žvaigždelės" kūrybinė grupė

Savo pavadinimą ,,Atokvėpis“  idealiai atitinka Marijos radijo laida tuo pavadinimu, kurios autorė aktorė Olita Dautartaitė. Daugeliui Marijos radijas asocijuojasi su poteriais ir rožiniu, kurių išties šiame radijuje nemažai. Prisipažinsiu, irgi nesitikėjau išgirsti ko nors įdomaus iš didelio kiekio šio radijo konkursui  pateiktų laidų. Bet tuo ir geri stereotipai, kad juos galima ir būtina laužyti. Tarsi gaivus pavėsis po šimtamete vinkšna tvankią vasaros popietę – tokia yra Olitos laida apie kunigą Demijaną ir pjesę apie jį. Klasikinis krikščioniškos kultūros laidos pavyzdys: nieko per daug, gili, santūri, šilta – man tai buvo malonus atradimas.

Kaip visada, savo darbais žavi Daiva Grikšienė iš Šiaulių.  Ji nuolat renkasi temas, kurios yra labai įdomios, bet mažai nagrinėtos. Įsidėmėjau Daivą iš karto, kai pamačiau jos filmą ,,Vandens kelias, kurio nebuvo“. Nustebino, kad palyginti jauna žurnalistė imasi tokių netradicinių temų apie kultūrą. Prieš keletą metų buvo sukurtas laidų ciklas apie lietuviškus  technikos paminklus, kurių viena laida – apie geležinkelio Lietuvoje istoriją – taip pat buvo pripažinta geriausia TV laida. Daivos istoriniuose filmuose  mačiau Lietuvą jauną, veržlią, kuriančią ir statančią, kurioje skersai išilgai puškuoja traukiniai, statomi nauji keliai, o vėjo malūnai gamina elektrą, kad miestelių gyventojai galėtų vakare pažiūrėti kiną – Lietuva, kokioje norėjo gyventi mūsų seneliai, kai buvo jauni.

Laureatė Daiva Grikšienė

Nenuvylė D.Grikšienė ir šį kartą, pateikusi konkursui TV filmą ,,Vienos šeimos likimas – trijų tautų istorija“ apie žymaus mūsų gamtininko Tado Ivanausko šeimos gyvenimo kelius. Nors filmas gal kiek ir ilgokas, bet tai nesumenkina jo vertės, išsamaus tyrimo ir tikro, nesumeluoto žavėjimosi savo filmo herojais. Darbas žavi pedantišku tikslumu, bandymu aprėpti platų ir labai sudėtingą istorinį laikotarpį, gerai parinktais kompetentingais pašnekovais visose Ivanauskų pasirinktose Tėvynėse – Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, o svarbiausia  tuo, kad pavyko išvengti svarstymų, kurio iš jų pasirinktas kelias teisingesnis. Tai tikrai profesionalus požiūris į Lietuvos – tiek valstybės, tiek kultūros – istoriją.

Dar norisi paminėti laidą ,,Smilgos uoga“ – apie Veroniką Pavilionienę. Žinia, kai matai ir klausaisi Veronikos, visa kita nelabai ir svarbu. Bet vis dėlto laidos autorius V.Plytnikas sukūrė dėmesio vertą  foną Veronikai – iš nukritusių rudeniniame sode obuolių, rūko, kylančio virš dzūkiško ežerėlio ir už Veronikos nugaros dūkstančio rudo katinuko. Laidą primygtinai rekomenduojama pažiūrėti tiems, kuriems neužtenka fantazijos suprasti, kaip kasdienybė gali tapti tobulu grožiu ir kas tai yra amžinybės švytėjimas.

Vakarą baigė Veronika Pavilionienė, dainuodama kartu su sale

Šiemet ,,Pragiedrulių“ apdovanojimus pelnė:

Specialusis prizas už geriausią scenarijų  – laidai „Partizanų spauda“, autoriai: Inga Berulienė, Justinas Lingys, transliuota per „INIT“ ir „Balticum TV“;

Specialusis prizas už kūrybinį universalumą – laidai „Smilgos uoga“, autorius Vytas Plytnikas, transliuota per „LTV2“;

Specialusis prizas už stiliaus vienovę – laidai „Knygos kelias Žemaitijoje“, autoriai: Aušra Vaitkevičienė, Saulius Pučinskas, transliuota per Šiaulių regiono TV „S Plius“;

Specialusis prizas už išskirtinai harmoningą laidą  – laidai „Atokvėpis“, autorė  Olita Dautartaitė, transliuota per „Marijos radiją“.  Specialusis prizas už išskirtinę autorinę laidą – laidai „S.Prokofjevas ir sovietmečio kultūrinės politikos grimasos“, autoriai: Viktoras Gerulaitis, Rimantas Kaziukėnas, Audronė Ivanauskienė, transliuota per radijo stotį „A2“.

Geriausios 2011 metų telelvizijos ir radijo laidos:

 

Geriausia 2011 m. laida vaikams – „Žvaigždelė“, autoriai: Daiva Bauerienė, Joana Čižauskaitė, Marius Mintautas, Roma Malinauskaitė, Larisa Voroneckaja, Asta Zinkevičiūtė, transliuota per „Balticum TV“;

Geriausia 2011 m. radijo laida – „Tą garbę gavome užgimę…/radijo poringės apie Mažosios Lietuvos didžiuosius“, autorius  Sigutis Jačėnas, transliuota per „Extra FM“;

Geriausia 2011 m. laida  už  amžino žmogaus ir žemės ryšio autentišką atspindį pripažinta laida

„Žemaitiškoj sodyboj: Skruzdėlynė (Kelmės r.)“, autorė Rita Ščiglinskienė, transliuota per „Šiaulių televiziją“;

Geriausia 2011 m. laida  už įspūdingą dokumentinį tyrimą  – laida „Vienos šeimos likimas – trijų tautų istorija“, autoriai: Daiva Grikšienė, Dangiras Mačiulis, Tomas Andrijauskas, transliuota per Šiaulių regiono TV „S Plius“.

Geriausia 2011 m. laida  už vilties teikiančią vaižgantišką dvasią – laida „Šventadienio mintys“, autoriai: Ingrida Laimutytė – Matvejevienė, Violeta Lapėnienė, Egidijus Povilaitis, Česlova Juršėnienė, Audrius Penkaitis, transliuota per „Lietuvos televiziją“.

 

Vaiva Radikaitė-Žukienė