Baigiasi 2020-ieji, pasaulyje paženklinti sunkiai suvokiamos pandemijos. Labai liūdna, kad ir Lietuvai tenka žiauriai kentėti. Pandemija – ne tik nuostoliai tautai, bet ir gyvenimo būdo pasikeitimai, kuriuos sunku prognozuoti. Visgi tikime, kad visa tai anksčiau ar vėliau baigsis. Štai tokiomis aplinkybėmis redakcija pateikia Jums, mieli skaitytojai, paskutinį šiais metais Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ numerį. Jame rasite jau pažįstamų autorių publikacijų tęsinius ir naujų autorių vardus, naujos dokumentikos.
Kovo 11-osios akto signatarė Irena Andrukaitienė dar kartą atgaivina savo atmintį – kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo priimtas Kovo 11-osios aktas. Tai istorija liudininko akimis, dalyvio mintys ir žodžiai. Dėkojame signatarei už tokią istorinę publicistiką, už pastangas pagarsinti mūsų valstybės istoriją.
Lietuva šiemet mini istorinę datą, tiksliau – švenčia pergalės prieš gen. L. Želigovskį ir jo kariuomenę (prie Širvintų, Giedraičių ir Musninkų vykusio mūšio) šimtmetį. Šis mūšis labai reikšmingas tik atsikūrusiai Lietuvos valstybei ir lietuvių tautos istorijai, jos vystymuisi ir suklestėjimui. Dalis Lietuvos valstybės teritorijos su sostine Vilniumi buvo okupuota Lenkijos, tačiau okupacija sutelkė mūsų tautą ir neabejotinai lėmė, kad Vilnius sugrįžo Lietuvai ir dabar mūsų sostinė yra ir mūsų tautos susitelkimo simbolis. Spausdiname puikų Viktorijos Kazlienės iš Molėtų straipsnį „Apie demarkacinę liniją, ėjusią Molėtų rajono pakraščiu“. Tai ryškus pasakojimas apie jauną mūsų valstybės, tautos istoriją ir tragiškas pasekmes. Dėkojame tiems, kurie apie tai rašo, nes Lietuvos Respublikos piliečiai turi žinoti, kaip lietuviai kovojo dėl Lietuvos laisvės, kaip demarkacinė linija perrėžė kiekvieno tautiečio kūną ir sielą.
Daugelis skaitytojų laukia dr. Irmos Randakevičienės publikacijos „Magiškasis XVIII a. Jieznas – traukos centras atvykėliams ir ne tik“. Šiame numeryje – antroji dalis. Skaityti yra nepaprastai įdomu, nes ir pati archyvinė medžiaga yra nauja, anksčiau netyrinėta. Ji atskleidžia Jiezno bajorijos ir gyventojų kaitą, vedybinius ryšius, o ypač naujų pavardžių atsiradimą. Dėkojame darbščiai dr. I. Randakevičienei ir laukiame naujų archyvinių atradimų ne tik iš Jiezno.
Mažajai Lietuvai skiriame nuolatinę žurnalo rubriką, kurioje visada rasite įdomių straipsnių. Vieno iš jų autorius dr. Martynas Purvinas toliau pasakoja apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istoriją XIX–XX a. Bažnyčia sovietų valdžios nugriauta ir dabar atėjo metas ją atstatyti.
Manome, kad bus įdomu skaityti iš Tilžės gautą istorikės Andželikos Špiliovos tekstą apie karalienę Luizę, to meto istorijos pėdsakus ir atmintį. Pati autorė yra ne kartą dalyvavusi Martyno Jankaus muziejaus ir Pagėgių savivaldybės organizuotuose renginiuose bei žino, kiek karalienė Luizė garsi Lietuvoje.
Roza Šikšnienė ir jos straipsnis „Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant“ – reta tema, dokumentinė medžiaga, publikacijai parengti pasitelkti archyviniai šaltiniai ir net ypatingą vertę turinti nuotrauka iš Sibiro istorijos. Apie Klaipėdos krašto gyventojų trėmimus į Sibirą mažai žinome, tad tremtyje gimusiai autorei, buvusiai ilgametei Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorei, dėkojame ir laukiame naujų publikacijų.
Atkurtos valstybės istorijai skirtas puikus istoriko Algirdo Grigaravičiaus straipsnis „Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje“. Tai, iš esmės, nauja publikacija ir naujas tyrimas, kuris parodo, iš kur esame, kas formavo mūsų tautinę politiką, tautiškumo raiškos ypatybes ir, žinoma, mūsų kalbą. Be J. Jablonskio lietuviai neturėtų savojo veido, tapatybės arba ji būtų iškreipta.
Kitoje A. Grigaravičiaus publikacijoje „Steigiamojo Seimo išbandymas – būti be valdžios“ – Lietuvos Steigiamojo Seimo istorija, o tiksliau, jo veiklos analizė. Publikacija išsami, pagrįsta archyviniais duomenimis.
Įspūdingą pasakojimą apie Eržvilko rezistentus („Priešinimasis okupantams Eržvilko apylinkėse“) skaitytojams dovanoja dr. Antanas Balašaitis, mokytojas, kalbininkas ir redaktorius. Malonu skaityti, straipsnis puikiai parašytas, iliustruotas.
Aušra VIRVIČIENĖ, redaktorė