Lapkričio pirmąjį šeštadienį į Vilniaus įgulos Karininkų ramovę rinkosi dainos mylėtojai ir puoselėtojai. Tai ,,Paribio dainos“, ilgametę tradiciją tęsiančio festivalio dalyviai. Šį kartą dainininkai rinkosi 21-ąjį kartą.

Renginio pradininkai ir iniciatoriai buvo ir tebėra tarptautinė visuomeninė organizacija ,,Gervėčiai”, kuriai vadovauja Alfonsas Augulis. Pirmininkas pasakojo: ,,Pradėdami organizuoti kultūrinį sambūrį mes nenumanėme, kiek toks renginys gyvuos. Tik žinojome, kad norime suburti žmones, kurie gyvena valstybinės sienos paribiuose – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Sienos buvo nubrėžtos, o žmonės – atskirti. Todėl ir festivalį pavadinome ,,Paribio daina”.

Tęsdami šio renginio iniciatoriaus mintį ir aiškindamiesi renginio prasmę, suprantame: nors sienos nubrėžtos, o žmonės liko už Tėvynės ribų, jie liko su savo dainomis, papročiais, gimtinės suvokimu. Visa tai puoselėjama ir turtinama. Festivalyje, kaip įprasta, dalyvaudavo solistai ir ansambliai iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos. Šiemet dainininkai iš minėtų šalių negalėjo atvykti dėl įsisiautėjusio viruso ir paskelbtų sugriežtinto judėjimo sąlygų. Kaip prisipažino patys ansambliečiai, kai kurie kolektyvai patyrė ir skaudžių savo narių netekčių. Bet tie, kurie dainuoja, supranta ir jaučia, kad daina lengvina širdį, gydo netektį, kelia optimizmą.

,,Paribio dainos” festivalio konkurso atrankoje dalyvavo 48 kolektyvai. Iš jų 12 buvo pranašesni už kitus ir atvyko į Vilnių. Festivalis yra vykęs ir kitose vietose. Renginį vedė Gaudentas Aukštikalnis, buvęs Vilniaus universiteto „Kiemo teatro“ režisierius, ilgametis ramovės vadovas. Festivalio dalyvius sveikino įvairių visuomeninių organizacijų vadovai. Daininikus ir muzikantus pasveikino ir Grasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė – humoru nuskaidrintos kalbos pabaigoje palinkėjo visiems – ir jauniems, ir vyresniems – meilės, laimės ir pinigų. O kai iš salės paklausė, kodėl neminima sveikata, pasigirdo atsakymas, kad festivalio dalyviai turi sveikatos šaltinį savo kūne ir širdyje – tai muzika ir daina.

Kadangi tai festivalis-konkursas, atlikėjus vertino garbi vokalo ir muzikos ekspertų komisija. Jos pirmininkas – dirigentas, kompozitorius, pedagogas, daugelio respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys (visų titulų ir nesuminėsi), prof. Tadas Šumskas, kiti nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Grigienė, operos solistė, menų daktarė Vilhelmina Mončytė, valstybinio dainų ir šokių ansamblio ,,Lietuva” solistė, solinio dainavimo mokytoja-ekspertė Aušra Kiuraitė-Svilainienė.

Pirmieji į sceną žengė solistai. Kaip ir visi festivalio dalyviai, vadovaudamiesi konkurso nuostatais atliko po du kūrinius. Vienas iš jų turėjo atspindėti regioniškumą bei autentiškumą. Komisija puikiai įvertino atlikėjus ir jų pasirinktus kūrinius. Niekam negailėjo gerų žodžių. Bet pirmoji solinio dainavimo vieta buvo skirta Silvijai Bielskienei iš Semeliškių. Ir žiūrovai, ir komisija gerai įvertino jos autentiškai atliktą liaudies dainą ,,Vai žydėk, žydėk” (S. Bielskienė yra ,,Elektrėnų žinių” ir „Katalikų pasaulio” leidinių redaktorė).

Antroji vieta atiteko šio festivalio debiutantei Janinai Altaravičienei iš Jonavos, o trečioji – jau ne kartą buvusiam prizinių vietų laimėtojui Ukmergės klubo „Viltis“ vadovui Valmantui Naraškevičiui. Jiems buvo įteikti diplomai ir dovanos.

Po to savo parengtą programą atliko 12 ansamblių, atvykusių iš 8 miestų ir miestelių. Du į atranką patekę kolektyvai, abu Vilniaus apskrities –„Turgalianka“ ir totorių – negalėjo dalyvauti dėl jų narius užklupusio viruso. Dalyvaujančiųjų repertuare skambėjo liaudies, partizanų ir humoristinės dainos. Kolektyvai atliko savo regionuose surinktas dainas, didžioji jų dalis buvo išdainuojamos tarmiškai – ir ne tik išdainuojamos, bet ir vaidinamos. Džiaugėsi ir festivalyje dalyvavę žiūrovai iš Vilniaus, prisimindami tarmes bei pritardami dainuojantiems. Muzikantams irgi netrūko veiklos. Ansamblių varžytuvėse nelengva buvo apsispręsti ir vertinimo komisijai, nes daina keitė dainą ir visos buvo melodingos bei prasmingos, tik skirtingai atliekamos. Ne veltui sakoma, kad tame pačiame kaime ta pati daina gali būti atliekama skirtingai arba kelios tautos ,„pešasi” dėl dainos, bandydamos įtvirtinti ,,autorystę”. Bet daina, muzika tuo ir skiriasi nuo nepasidalijamų dalykų, kad jos pakanka visiems – visoms tautoms ir kartoms. Skirtos net dvi pirmosios vietos – viena Skuodo kolektyvui (vad. J. Viščiūnienė), kuris festivalyje dalyvavo antrą kartą. Šis kolektyvas ir žodžiu, ir daina paporino apie šienapjūtę žemaitiškam kaime. Kolektyvo nariai įteikė organizatoriams ir vertintojams namuose keptą duonos kepalėlį ir pyrago gabalėlį. Sakė, kad siunčia mosėdiškiai.

Žemaičiams nei meniniu lygiu, nei dainos skambumu nenusileido Jonavos ,,Dobilas“. Jų kolektyvas – skaitlingas ir, manyčiau, prie sėkmės nemažai prisidėjo ansamblyje grojantys keturi armonininkai.

Antrąją vietą pelnė Vilniaus rajono Šalčininkų baltarusių liaudies dainų ansamlis ,,Ranica“, kuriam vadovauja Fr. Michalevič. Šio kolektyvo repertuare – ne tik baltarusių liaudies dainos, bet ir giesmės. Ansamblis atliko tris kūrinius: du kaip savo ,,pareigą“ pagal konkurso nuostatus, o vieną – ukrainiečių vardu. Antrojo laipsnio diplomas įteiktas Vilniaus poezijos ir romansų klubui ,,Elena“. Šis klubas populiarina lietuvių kompozitorių muziką, romanso ir poezijos žanrą, rengia daug labdaringų koncertų.
Lygia greta vertinimo komisija skyrė ir dvi trečiąsias vietas: Alytaus etnografiniam ansambliui ,,Keturnytis“, kuriam vadovauja J. Januškienė ir Utenos kolektyvui, vadovaujamam A. Baltuškienės.

Taigi baigėsi šių metų tarptautinis liaudies dainų atlikėjų festivalis ,,Paribio daina“. Konkurse kartu su liaudies dainomis skambėjo ir autorinių dainų (P. Širvio ir kitų poetų žodžiais). Daug kolektyvų atstovavo ,,Bočių“ ir tautinėms bendruomenėms. Kaip sakė prof. T. Šumskas, kiekvienas iš šių kolektyvų yra vertas dalyvauti LRT ,,Duokim garo“ arba ,,Xfaktorius“ laidose. Kolektyvai siekia aukščiausių muzikinių standartų.

Ir vis atrandama atlikėjų, kuriuos reikia įvardinti talentais. Renginio organizatoriai ir konkurso vertinimo komisijos nariai pabrėžė, jog svarbiausia ne kas kokį apdovanojimą išsiveža, bet bendrumas ir daina, kuria dalijamasi. Be dainos sunku kelyje ir kasdienybėje.

O visų dalyvių mintys jau sukasi apie būsimą kitų metų festivalį.