Knygos „Gyvenimas kaip senas vynas“ autorę sveikina kolegė, „Naujų tėviškės žinių“ redaktorė Nijolė Grinevičiūtė.
Žiniasklaida kai kuriuos žmones pastaruoju metu įvardija kaip nuomonės formuotojus. Kas tai? Ar tai nauja profesija, kuriai ruošiamasi studijuojant, kaupiant žinias ir patirtis? Nuomonę gebantis formuoti žmogus visų pirma turėtų būti išmintingas. Ar tie, kuriuos vadiname influenceriais pasižymi išmintimi, doru elgesiu, pagaliau – įvairiapusėmis žiniomis?
Skandalai, keiksmažodžiai, kurie turbūt turėtų reikšti laisvę „reikštis“, nepriklausomybę nuo autoritetų, visokių ten senų postulatų, atgyvenusių tiesų – tuo pasižymi daugelis „nuomonės formuotojų“, pritraukiančių jaunų žmonių dėmesį, todėl susilaukiančių medijose didžiulio skaičiaus „sekėjų“. Žodžiu, „pasaulį seną išardysim“, bet ant kokių pamatų statysim ateitį- užduotis „influenceriams“ per sunki. Beje, žodis „influenca“ yra lotyniškos kilmės, reiškia įtaką, kita prasmė- ūminė užkrečiamoji liga, ironiškai sakant, influenceriai- viruso platintojai!(Pasinaudojau 1985m. išleistu Tarptautinių žodžių žodynu).
Nuomonės formuotojais, kol visagalingos medijos nebuvo pasigriebusios visuomenės dėmesio, buvo laikomi, visų pirma, tėvai, mokykla, knyga, bažnyčia, išmintingi, dori, visuomenei ir Tėvynei tarnaujantys žmonės, kovoję už tautos ir gimtosios kalbos laisvę. Tai- sektini pavyzdžiai. Nuomonė formuojama jaunystėje. Jauno žmogaus ugdymas tiek šeimose, tiek ir kitų autoritetingų žmonių , turinčių ką pasakyti dar neapsiplunksnavusiam jaunimui, buvo daugmaž vieningas. Takoskyra tarp to, kas dora ir nedora , buvo aiški – pamatinės vertybės buvo susiformavusios ir sugulusios žmogaus sąmonėje per šimtmečius , o gal ir tūkstantmečius. Įdiegiamos nuo vaikystės, jos buvo tvirtas pamatas kiekvieno žmogaus gyvenime.
Tačiau gyvenimas smarkiai keičiasi, pasaulis kosmopolitėja, galbūt ir dėl to savi papročiai nebetenka svarbos. Atsiranda tokios vertybės kaip tolerancija kitokiam- ir rasės, ir tikėjimo, ir lytiškumo prasme. Nelengva suformuoti visiems priimtiną šio laikmečio gyvenimo būdą, todėl nenuostabu, kad tie, kurie metasi į kraštutinumus, patraukia jaunus , maištaujančius žmones , ieškančius savo gyvenimo kelio ir bandančius susiformuoti vertybes. Apie tai nekalbėjo tėvai, nemokė mokykla, dar neparašytos knygos , o kliautis praėjusių amžių išminčiais ar tikėjimo tiesomis tampa nebemadinga.
Tuščios vietos nei gamtos, nei žmogaus gyvenime nebūna. Atsiradusį vakuumą užpildo „influencerių išmintis“- ūminė, greit plintanti, sunkiai gydoma , nes nesubrendusiam, paaugliškam jaunimui ypač imponuoja bohemiškai maištingas gyvenimo būdas. Turbūt kiekvienam suprantama, apie ką aš čia…
Daugiau nei pusę mėnesio „didžioji „ žiniasklaida buvo užsiėmusi a.a. Agnės Jagelavičiūtės, vadinamos stiliste, nuomonės formuotoja, kūrėja- šlovino jos talentą, ypatingą charizmą, vėliau visi dienraščiai detaliai pasakojo apie laidotuves, gausiai iliustruodami nuotraukomis. Nublanko net popiežiaus Benedikto mirtis bei laidotuvių ceremonija, vos vos užsiminta, kuo jis nusipelnė Katalikų bažnyčiai. Tokio sureikšminimo nesulaukė ir nė vienas kūrėjas, palikęs šį pasaulį praėjusiais metais: nei nusipelnę aktoriai R. Adomaitis, Vyt. Paukštė, Vyt. Tomkus, o kiek mokslo žmonių išėjo net nepastebėti, nors jų nuopelnai tautai kur kas solidesni , o puoselėtos vertybės iškalbingesnės.
Vienok šis straipsnis ne apie mirusiuosius, doriau ar per klystkelius nuėjusius savo gyvenimo kelią. Straipsnis (o tiksliau-mano asmeninė nuomonė) apie žiniasklaidą, kuri šiuo metu yra (arba dedasi esanti) svarbiausia, paveikiausia nuomonės formuotoja.
Dr. Inga Stepukonienė, rinkdama prisiminimus apie Sausio 13-osios įvykius Kauno rajone (Juragių ir Sitkūnų radijo retransliacijos stotyse) ir juose dalyvavusius žmones, pasigedo nuotraukų iš to laiko. Nutarė kreiptis į ilgametę Kauno rajono laikraščio „Tėviškės žinios“ redaktorę Nijolę Grinevičiūtę: gal išliko archyvas, nors pats laikraštis, jau daugiau nei dešimtmetį yra nutraukęs savo darbą (šiuo metu Kauno rajono naujienoms skyrelį skiria „Kauno diena“).
Paaiškėjo skaudus dalykas: redaktorė Nijolė Grinevičiūtė jau vos ne metai yra mirusi… Išėjo tyliai, ramiai, pernelyg kukliai… Tokia buvusi pačios redaktorės valia. Todėl ir neaptikau žurnalistų parašyto nekrologo, kuris būtų pakvietęs skaitytojus atsisveikinti su gerbiama, sąžininga, dora žurnaliste, kelis dešimtmečius pasakojusia apie savo rajono žmonių gyvenimą, gyvenusi jų rūpesčiais, kėlusi opias problemas. Savo tvirta laikysena ji niekam nepataikavo, laikėsi krikščioniškų nuostatų ir iš kitų reikalavo to paties. Nelaikė savęs influencere, nors iš tiesų prisidėjo prie skaitytojų nuomonės formavimo. Antra vertus, ne taip ir svarbu, kiek gėlių ir vainikų buvo sunešta laidotuvių dieną, daug svarbiau, ką per savo gyvenimą žmogus nuveikė, kokias sėklas pasėjo žmonių širdyse…
Tad kas gi yra tie tikrieji nuomonės formuotojai? Kokią nuomonę jie formuoja šių laikų žmogui?
Regina Jasukaitienė
