Spalio 15 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo surengtas vakaras, skirtas paminėti Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ 35-erių metų leidybos jubiliejų. Į renginį susirinko ne tik redakcijos darbuotojai ir kolegos, bet ir draugai bei bičiuliai.
Jo metu leidinio istoriją prisiminė vyr. redaktorė Irma Stadalnykaitė. Susirinkusiesiems ji priminė, kad „Voruta“ buvo įsteigta 1989 m. 24 d., įkvėpta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Visą laiką laikraštyje buvo spausdinamos lietuvių tautinį tapatumą, visuomenės pilietiškumą, kritinį mąstymą, sąmoningumą skatinančios ir ugdančios publikacijos įvairiomis Lietuvos istorijos temomis. Per trejų dešimtmečių gyvavimo laikotarpį „Voruta“ įgijo nemažą būrį ištikimų bendraminčių ir skaitytojų. Taip 2020 m. ji virto Lietuvos istorijos žurnalu, kuris dabar leidžiamas keturis kartus per metus, kas 3 mėn.
Renginio metu svarbiausiomis įžvalgomis pasidalijo žurnalo steigėjas, leidėjas ir redaktorius Juozas Vercinkevičius, pirmiausia paaiškinęs leidinio pavadinimo atsiradimo kilmę: „Laikraščio, o vėliau žurnalo pavadinimo krikštatėviais tapo labai garsūs Lietuvos mokslo darbuotojai. Tai pirmiausia habil. dr. Kazimieras Garšva, akademikas Zigmas Zinkevičius (1925–2018), prof. Edvardas Gudavičius (1929–2020), akademikas Antanas Tyla (1929–2018). Buvo daug diskutuota, norėta suteikti leidiniui Šalčios ir kt. vardus“. Taip pat redaktorius papasakojo, koks buvo nelengvas leidybos kelias ir padėkojo visiems leidinio rėmėjams, tarp kurių – Trakų rajono savivaldybė, Medijų rėmimo fondas, Tautos fondas (JAV), Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga bei giminaitis Viktoras Jencius su sutuoktine Žiedūna, Birutė Žemaitienė ir kt.
Renginyje dalyvavęs žurnalo bendradarbis gyd. Viktoras Jencius pasidalijo labiausiai jam įsimintinomis akimirkomis iš daugiau kaip trejų dešimtmečio bendradarbiavimo. Jį „užkabino“ jau pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kadangi jo puslapiuose jis pamatė aukštadvariečio Tado Mongirdo straipsnį – jo prisiminimus apie Donatą Malinauską.
Jubiliejaus proga surengtame susitikime dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimus perdavė vicemerė Jolanta Abucevičienė su mero patarėja Evelina Kislych-Šochiene. Taip pat gražius sveikinimo žodžius „Vorutos“ kolektyvui sukakties proga skyrė LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė, rašytojas, buv. Trakų rajono savivaldybės meras Edmundas Zenonas Malūkas, buv. ilgametis Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ pirmininkė Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, kraštietė Gražina Mongirdienė, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja Jolanta Veličkienė, Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė su pavaduotoja ugdymui Stase Masilioniene bei mokytoja Nijole Česnulevičiene, taip pat Trakų viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė ir kt. susirinkusieji. Tai buvo šiltas ir jaukus vakaras.
Taip pat primename, kad Trakų viešojoje bibliotekoje iki lapkričio 7 d. veikia literatūros ir spaudinių paroda „Vorutai – 35“. Joje eksponuojami VšĮ „Vorutos“ fondas išleisti leidiniai. Kviečiame apsilankyti!
Jolanta Zakarevičiūtė,
Trakų viešosios bibliotekos informacijos specialistė
Spausdiname Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ vyr. redaktorės Irmos Stadalnykaitės kalbą, pasakytą renginio metu:
Atgimimo bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkvėptame ir 1989 m. spalio 24 d. įsteigtame nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ visą laiką buvo spausdinamos lietuvių tautinį tapatumą, visuomenės pilietiškumą, kritinį mąstymą, sąmoningumą skatinančios ir ugdančios publikacijos įvairiomis Lietuvos istorijos temomis. Nuo pat pirmo „Vorutos“ numerio iki šių dienų nagrinėjama Lietuvos Bažnyčios, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Mažosios Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto, Rytų Lietuvos, etninių lietuvių žemių istorija, Lietuvos valstybingumo ir santykių su kaimyninėmis valstybėmis istorija ir raida, skiriama daug dėmesio Pirmosios Respublikos, Lietuvos Sąjūdžio istorijos ir Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams, partizaninio karo pasakojimams.
„Vorutos“ turiniu siekta paneigti okupacijos metais suformuotus netikros Lietuvos istorijos stereotipus, atskleisti klastotes, gilinti Lietuvos istorijos žinias ir ugdyti visuomenės pasididžiavimą tautos, valstybės istorija. Džiugu, kad surinktus „Vorutos“ numerių komplektus, nuo pat pirmojo numerio, turi ne vienas sąjūdininkas, taip pat dėl vieno kito komplekte trūkstamo numerio į redakciją kreipiasi ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugusios, brendusios kartos atstovai, prie leidinio rengimo prisideda nauji autoriai, jauni istorikai ir kultūrininkai.
Po 30-ies leidybos metų, kai jau buvo surinktas nemenkas ištikimų skaitytojų ratas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio lietuvių bendruomenėse, „Vorutos“ laikraštis tapo žurnalu ir tai tarsi žymėjo naują kokybės laiptelį. Išleidus 866 numerius, nuo 2020 m. kovo vietoj laikraščio keturis kartus per metus imtas leisti istorijos ir publicistikos žurnalas tokiu pačiu pavadinimu. Jau man nebeprisidedant, praėjusį mėnesį pasirodė 885 šio vienintelio Lietuvos istorijos žurnalo numeris.
2015 m. balandį pasirašius sutartį su Tautos fondu (JAV), buvo pradėtas leisti Rytų ir Pietryčių Lietuvos mokykloms skirtas „Vorutos“ priedas „Tėviškės aušra“. Šis priedas išliko ir žurnale. Jame spausdinamos publikacijos apie lietuviškų mokyklų gyvenimą, istoriją, jame siekiama atskleisti, su kokiais iššūkiais susiduria švietimo įstaigos, saugodamos bei stiprindamos ugdytinių nacionalinę savimonę, etnokultūrinę tapatybę, istorinę atmintį ir pilietiškumą.
Ne viena „Vorutos“ publikacija vėliau virto didesnės aprėpties leidiniu. „Vorutos“ leidykla, o vėliau fondas, nuo 1992 m. leido ir knygas. Per šiuos visus metus buvo išleista daugybė knygų, tarp jų autorių – ir „Vorutos“ bei „Trakų žemės“ publikacijų autoriai. Knygos taip pat buvo pristatytos šioje bibliotekoje ir papildė jos fondą.
Į žurnalo leidybos darbą tiesiogiai ar netiesiogiai, įvairiais būdais įsitraukia daugybė žmonių, todėl šiandien noriu juos visus pasveikinti – visus esamus ir būsimus autorius, bendradarbius ir, žinoma, skaitytojus, juk be Jūsų visų nebūtų ir leidinio. Aukite, tęskite ir skleiskite!