Lietuvos žurnalistų draugijos įstatai
I. Bendroji dalis
1. Lietuvos žurnalistų draugija (toliau –Draugija arba LŽD), atkurta 1991 m. gruodžio 21 d., yra periodinės spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių žurnalistų profesinė ir kūrybinė organizacija, 1922 m. Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigtos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, 1930 m. reorganizuotos į Lietuvių žurnalistų sąjungą ir 1940 m. likviduotos, teisių paveldėtoja, tęsianti jos veiklą, etines bei organizacines nuostatas.
2. Draugija vienija žurnalistus, dirbančius Lietuvos Respublikoje arba lietuviškose kitų valstybių visuomenės informavimo priemonėse bei kitų kūrybinių profesijų atstovus, bendradarbiaujančius žiniasklaidoje. Draugija veikia, laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų, taip pat Lietuvoje įsiteisėjusių tarptautinių teisės aktų, Žurnalistų etikos kodekso, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir šių įstatų.
3. Aukščiausias Draugijos skiriamas apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija “Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą”.
4. Draugija turi juridinio asmens teises, savo emblemą ir spaudą su savo pavadinimu.
5. Draugijos būstinė yra Vilniuje, V. Mykolaičio –Putino 5, 204.
II. Draugijos tikslai ir veikla
6. Draugija savo veikla siekia šių tikslų:
6.1 ugdyti žurnalistų profesinę etiką ir solidarumą;
6.2 įstatymų nustatyta tvarka atstovauti savo nariams ir ginti jų darbo, ekonomines, socialines, pilietines teises ir interesus;
6.3 skatinti spaudą bei kitas visuomenės informavimo priemones, kad jos būtų kultūros, doros, bei žmonių gerovės žadintojos, Lietuvos valstybingumo stiprintojos ir pilietinės visuomenės ugdytojos;
6.4 atstovauti Lietuvos visuomenės informavimo priemonėms Lietuvoje ir už jos ribų.
7. Draugija gali užsiimti leidybine veikla, steigti viešąsias įstaigas, savišalpos fondą (kredito uniją), klubus, knygynus, bibliotekas.
III NARIAI
8. Draugijos nariu gali būti kiekvienas žurnalistas, nepriklausomai nuo tautybės, pasaulėžiūros ar tikybos, mokąs Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, ne mažiau kaip 3 metus dirbęs ir (ar) dirbąs visuomenės informavimo priemonėse kūrybinį darbą, sudarantį jam pagrindinį ar bent svarbų šalutinį pragyvenimo šaltinį. Draugijos nariais taip pat gali būti kitų profesijų atstovai, bendradarbiaujantys visuomenės informavimo priemonėse.
9. Draugijos nariai yra:
9.1 nariai profesionalai, kurie atitinka visus šių įstatų aštuntojo punkto reikalavimus ir kuriems žurnalisto darbas yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis, kurie dirba žurnalisto darbą dabar arba turi 3 metų žurnalistinio darbo stažą, taip pat nepriklausomi žurnalistai .
9.2 nariai visuomenininkai, kurie atitinka visus šių Įstatų aštuntojo punkto reikalavimus, bet kuriems darbas visuomenės informavimo priemonėse nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Nariai visuomenininkai gali būti renkami į Draugijos centro valdybą, bet joje negali sudaryti daugiau kaip 25 procentų narių.
10. Už nuopelnus žurnalistikai LŽD suvažiavimas gali suteikti garbės nario vardą.
11. Draugijos rėmėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, remiantys Draugiją materialiai ir (ar) moraliai.
12. Norintieji įstoti į Draugiją, pateikia LŽD skyriui pareiškimą, trumpą gyvenimo aprašymą su kūrybinio darbo visuomenės informavimo priemonėse įrodymais, raštiškas dviejų Draugijos narių rekomendacijas ir dvi nuotraukas. LŽD skyriui rekomendavus, Centro valdyba paprasta balsų dauguma priima naujus narius ir tvirtina jų statusą.
13. Nustoja būti Draugijos nariu:
13.1 pareiškęs raštu norą išstoti;
13.2 nedalyvaujantis Draugijos veikloje ir (ar) nesumokėjęs per einamuosius metus nario mokesčio be pateisinamų priežasčių – Centro valdybos sprendimu;
13.3 pažeidęs Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą ar šiuos įstatus – Garbės teismo nutarimu;
13.4 nepaklusęs Garbės teismo nutarimui.
14. Centro valdybos sprendimai dėl atsisakymo priimti į Draugiją ar pašalinimo iš Draugijos, taip pat ir Garbės teismo nutarimai gali būti apskundžiami LŽD suvažiavimui. Minėtus sprendimus ir nutarimus LŽD suvažiavimas gali pakeisti, jei prieš juos pasisako ne mažiau, kaip du trečdaliai balsuojančiųjų.
IV DRAUGIJOS STRUKTŪRA
15. Draugijos organai yra:
14.1 LŽD suvažiavimas;
14.2 Centro valdyba;
14.3 Garbės teismas;
14.4 revizijos komisija.
16. Jeigu kuriame nors mieste ar regione yra bent penki Draugijos nariai, jie gali įsteigti Draugijos skyrių, kuris išsirenka sau ne mažiau kaip trijų narių skyriaus valdybą. Viename mieste gali būti tik vienas Draugijos skyrius.
17. Skyriaus valdyba:
17.1 šaukia skyriaus narių susirinkimus;
17.2 rūpinasi savo skyriaus narių reikalais šių Įstatų ribose;
17.3 renka Draugijos nario mokestį;
17.4 palaiko ryšius su Centro valdyba;
17.5 teikia skyriaus veiklos metinę ataskaitą Centro valdybai.
17.6 rekomenduoja Centro valdybai kandidatus, norinčius įstoti į Draugiją. Be skyriaus valdybos rekomendacijos kandidatai, gyveną šio skyriaus veiklos regione, negali būti priimti į Draugiją. Skyriaus valdybos atsisakymą rekomenduoti kandidatai, remiantis šių įstatų 22.4 punkto nuostata, turi teisę apskųsti LŽD suvažiavimui.
17.7 pagal Centro valdybos patvirtintas kvotas iš skyriaus narių renka LŽD suvažiavimo delegatus.
18. Skyriaus valdybos pirmininkai, jei nėra išrinkti į Centro valdybą, turi teisę dalyvauti Centro valdybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.
19. Draugijos skyrius užsidaro ir tampa neveiksnus:
19.1 skyriaus narių visuotiniam susirinkimui nutarus;
19.2 sumažėjus skyriaus narių skaičiui iki 4;
19.3 keičiantis Draugijos organizacinei struktūrai.
V. LŽD Suvažiavimas
20. LŽD suvažiavimai gali būti metiniai ir neeiliniai.
21. Metinius LŽD suvažiavimus šaukia centro valdyba ne mažiau kaip vieną kartą per metus, ne vėliau kaip prieš savaitę paskelbdama apie jį visuomenės informavimo priemonėse.
22. Metinis LŽD suvažiavimas:
22.1 priima ir keičia Draugijos įstatus;
22.2 priima Centro valdybos ir revizijos komisijos metines ataskaitas;
22.3 renka Centro valdybą, revizijos komisiją ir Garbės teismą;
22.4 išklauso ir vertina gautus skundus dėl Centro valdybos sprendimų ar garbės teismo nutarimų;
22.5 svarsto visus Draugijos reikalus ir priima sprendimus.
23. Neeilinis LŽD suvažiavimas gali būti sušauktas Centro valdybos sprendimu, vienos ketvirtosios dalies Draugijos narių arba revizijos komisijos reikalavimu.
24. LŽD suvažiavimas laikomas teisėtu, jei susirenka bent pusė į LŽD suvažiavimą deleguotų atstovų su sprendžiamojo balso teise. Pakeisti Įstatams ar Centro valdybos nutarimams bei Draugijai likviduoti reikia, kad susirinktų ne mažiau dviejų trečdalių į LŽD suvažiavimą deleguotų atstovų su sprendžiamojo balso
25. LŽD suvažiavimas išrenka savo pirmininką ir sekretorių. Sprendimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų atstovų balsų dauguma. Pakeisti Įstatams ar Centro valdybos nutarimams bei Draugijai likviduoti reikia ne mažiau dviejų trečdalių atstovų balsų.
LŽD suvažiavimo nutarimams surašomas protokolas, kurį turi pasirašyti susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
VI Centro valdyba
26. LŽD suvažiavimas renka Centro valdybą iš devynių narių 3 metams. Centro valdybos nariai išsirenka pirmininką, du vicepirmininkus, iždininką ir atsakingąjį sekretorių.
27. Centro valdybos pirmininkas vadovauja Centro valdybos veiklai ir yra už ją atskaitingas, šaukia Centro valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo Centro valdybos raštus, sutartis bei kitus teisinius dokumentus, prižiūri Draugijos susirinkimų ir Centro valdybos sprendimų ir planų vykdymą.
28. Vicepirmininkai pavaduoja pirmininką jo pavedimu ir eina jo pareigas, kai pirmininkas dėl kurių nors priežasčių negali jų eiti.
29.Atsakingasis sekretorius tvarko Draugijos narių bylas ir Draugijos archyvą pagal Centro valdybos patvirtintą reglamentą, rašo Centro valdybos protokolus, kartu su pirmininku ar jį pavaduojančiu vicepirmininku pasirašo oficialiuosius Draugijos dokumentus, rekomendacinius laiškus.
30. Iždininkas tvarko Draugijos lėšas, veda iždo knygas ir sąskaitybą, finansinius raštus, kartu su pirmininku ar jį pavaduojančiu vicepirmininku pasirašo Draugijos finansinius dokumentus, kasmet rengia ataskaitas Centro valdybai ir LŽD suvažiavimui. Draugijos lėšas iždininkas laiko Centro valdybos patvirtintuose bankuose.
31. Centro valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių ir tarp jų – pirmininkas arba vicepirmininkas. Esant reikalui, Centro valdybos posėdžius gali šaukti revizijos komisijos pirmininkas. Centro valdybos posėdžių sprendimai rašomi į protokolų knygą. sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, jei sprendžiamam reikalui šiuose įstatuose nėra nustatyta kitaip. Balsams pasidalinus pusiau, nusveria pirmininko arba jį pavaduojančio vicepirmininko balsas.
32. Centro valdyba:
32.1 priima ir šalina Draugijos narius;
32.2 valdo Draugijos turtą;
32.3 nustato Draugijos nario mokesčio dydį;
32.4 tvarko premijų ir pašalpų skyrimą;
32.5 šaukia LŽD suvažiavimus šių Įstatų nustatyta tvarka,vykdo jų sprendimus;
32.6 atstovauja Draugijai teismo ir administracijos įstaigose;
32.7 tvarko kitus Draugijos reikalus.
33. Draugijos finansinės sutartys, paskolos, įgaliojimai turi būti aptarti Centro valdyboje. Už teisėtus Draugijos pasižadėjimus Draugija atsako visu savo turtu.
VII . Garbės teismas
34. Į Garbės teismą LŽD suvažiavimas iš Draugijos narių, turinčių ne mažiau kaip 3 metų narystės Draugijoje stažą, renka tris narius ir vieną kandidatą 3 metams. Garbės teismas rūpinasi Draugijos narių profesinės etikos ugdymu.
35. Garbės teismas nagrinėja:
34.1 tarp Draugijos narių kilusius ginčus žurnalistų profesinės garbės ir etikos klausimais;
34.2 fizinių ar juridinių asmenų skundus, prašymus dėl LŽD narių žurnalistų etikos pažeidimų.
35. Garbės teismas vadovaujasi:
35.1 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir kitais įstatymais;
35.2 įsiteisėjusiomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiomis viešosios informacijos rengimą bei platinimą;
35.3 Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistinės etikos”;
35.4 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu;
35.5 Centro valdybos patvirtintu Garbės teismo darbo reglamentu.
36. Kiekvienas Draugijos narys privalo:
36.1 šaukiamas stoti į Draugijos Garbės teismą ir paklusti jo sprendimui;
36.2 teikti paaiškinimus Lietuvos Respublikos Seimo paskirtam žurnalistų etikos inspektoriui;
36.3 šio punkto 36.1 ir 36.2 papunkčiuose nurodytais atvejais teikiami paaiškinimai ir vykstama į Komisijos posėdžius tik po to, kai Garbės teismas savo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėja su svarstomu klausimu susijusią medžiagą ir priima sprendimą arba rekomendaciją.
37. Garbės teismo sprendimą galima apskųsti LŽD suvažiavimui per dvi savaites nuo motyvuoto sprendimo gavimo dienos. Tokiam klausimui spręsti Centro valdyba šaukia neeilinį LŽD suvažiavimą. LŽD suvažiavimas gali panaikinti ar pakeisti Garbės teismo sprendimą dviejų trečdaliu balsų dauguma.
VIII. REVIZIJOS KOMISIJA
38. Revizijos komisiją, susidedančią iš trijų narių ir vieno kandidato, išrenka vieniems metams LŽD suvažiavimas.
39. Revizijos komisija renka savo pirmininką, tikrina Centro valdybos veiklą, sąskaitas, kasą, finansinius dokumentus, pateikia raštu savo išvadą metiniam LŽD suvažiavimui.
IX. Draugijos turtas
40. Draugijos turtą sudaro:
40.1 stojamieji ir narių mokesčiai, kuriuos Draugijos skyrių nariai moka skyriui. Trečdalis nario mokesčio siunčiama Centro valdybai;
40.2 pajamos iš Draugijos įstaigų, rinkliavų, loterijų, leidybinės bei kitokios veiklos;
40.3 rėmėjų įnašai, aukos ir palikimai;
40.4 palūkanos, dividendai ir pajamos iš nekilnojamojo turto;
40.5 labdaros ar paramos keliu gautos lėšos;
40.6 kitos teisėtos pajamos.
41. Draugija ir jos skyriai įstatymų nedraudžiamais būdais gali įsigyti ir perleisti akcijas, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, imti paskolas, daryti sutartis, duoti pasižadėjimus.
X. Specialieji fondai
42. LŽD suvažiavimui nutarus, Draugija ir jos skyriai gali sudaryti savo narių specialius šalpos ir draudimo fondus. Šių fondų lėšos laikomos atskirai nuo Draugijos ir jos skyrių lėšų ir tvarkomos pagal LŽD suvažiavimo partvirtintas taisykles.
XI. Draugijos įstatų pakeitimas ir papildymas
43. Draugijos Įstatus pakeisti ar papildyti gali LŽD suvažiavimas. Pakeitimų ar papildymų projektus LŽD suvažiavimui gali pasiūlyti Centro valdyba arba Draugijos skyriai.
XII. Draugijos likvidavimas
44. Draugiją gali likviduoti LŽD suvažiavimas, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai į LŽD suvažiavimą deleguotų atstovų su sprendžiamojo balso teise. Draugijai likviduoti reikia 2/3 visų suvažiavime dalyvaujančių balsų sprendimo. Likviduojamos Draugijos turto ir įsipareigojimų klausimus sprendžia LŽD suvažiavimo paskirta likvidavimo komisija.
Lietuvos žurnalistų draugijos Įstatai priimti 1992 m. sausio 14 d.; pataisos priimtos 1993 m. kovo 13 d.Draugijos narių visuotiniame susirinkime.
Lietuvos žurnalistų draugijos Įstatų nauja redakcija priimta Draugijos narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame Kaune 2001 m. kovo 10 d.
