Lapkričio 24 dieną Vilniuje vyko Lietuvos ir Latvijos forumo V suvažiavimas. Lietuvos ir Latvijos forumas yra abiejų šalių kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų kvietimas stiprinti ir intensyvinti dviejų kaimyninių baltų šalių – Lietuvos ir Latvijos – ryšius. Forumo tikslas – nustatyti abiem šalims kylančias problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, plačiau atskleisti baltiškąją tapatybę ir įtvirtinti jos moderniąją sampratą.
Pirmasis forumo suvažiavimas įvyko 2005 m. rugsėjo 21-22 dienomis Kaune; nuo 2006 metų vyksta kas dveji metai.
Sveikindama suvažiavimą LR Prezidentė pažymėjo, kad ,,baltų tautų vienybė, glaudus Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas svarbiausiais klausimais aktualus ir šiandien mums tenkančių iššūkių akivaizdoje, nes mus jungia bendri interesai ir bendra ateitis.”
Suvažiavime daug ir vaisingai padirbėta įvairiomis svarbiomis temomis: pasienio regionų bendradarbiavimo, švietimo politikos, jaunimo organizacijų bendradarbiavimo srityse. Ir, žinoma, žiniasklaidos.
Kadangi kartu su Lyga Latiševa buvau viena iš diskusijos vedėjų, dalinuosi įspūdžiais iš renginio.
Nuvylė, kad iš Lietuvos pusės žiniasklaida buvo atstovaujama kukliai: į diskusiją neatvyko nei LRT, nei komercinių nacionalinių transliuotojų atstovai, o spaudai atstovavo kelių regioninių laikraščių redaktoriai. Latviai pasistengė geriau: į renginį atsivežė Latvijos Saeimos Žmogaus teisių ir visuomeninių reikalų komisijos pirmininkę Inarą Murniecę bei Latvijos transliuotojų asociacijos vykdančiąją direktorę Guntą Lydaką, tad apie Latvijos problemas sužinojome tikrai nemažai. Kaip pasakojo G.Lydaka, Latvijoje iš 10 TV kanalų net 6 transliuojami rusų kalba. Apskritai, žiniasklaidos rinka Latvijoje yra asimetriška – joje labai stipri Rusijos įtaka, rusai labai lengvai užima Latvijos informacinę erdvę, skaldo visuomenę. Latvijoje žiniasklaida tapo nacionalinio saugumo klausimu. Pagal spalio mėnesio televizijų reitingus Latvijos nacionalinis kanalas yra tik ketvirtoje vietoje, jį lenkia ne tik komercinės televizijos, bet ir Pervyj Baltijskij kanal (PBK).
Ką mūsų šalių žiūrovai žino vieni apie kitus? Kaip paaiškėjo, ne kažin ką. Visos Latvijos televizijos yra atsisakiusios korespondentų Lietuvoje, o iš Lietuvos Rygoje dirba tik Lietuvos radijo atstovas. TV3, kaip žinia, yra to paties Viasato, turinčio ir Lietuvoje televiziją, latviškas variantas, tad informacija tarpusavyje apsikeičia, o LNT turi darbuotojų, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Lietuva, turi žmonių, kurie žiūri Lietuvos televizijas, skaito lietuvišką spaudą, tad žiūrovus apie pagrindinius įvykius Lietuvoje informuoja.
Buvo malonu girdėti, kad didžiausias Latvijos kabelinės TV operatorius ,,Baltcom“ retransliuoja LTV World programą baziniame pakete, kas garantuoja tikrai didelę programos sklaidą. Deja, Latvijos visuomeninis transliuotojas iki šiol taip ir nesukūrė tarptautinės televizijos versijos, nors kalbėta ir žadėta buvo dar 2008 metų suvažiavime Rezeknėje. Sako, vis dar krizė…
Diskusijoje daug kalbėta apie praktiškus žingsnius, kurie galėtų padėti kurti bendrą informacinę erdvę. Lietuvos latvių visuomeninės organizacijos tarybos pirmininkė Gunta Ruonė stebėjosi, kaip mažai per Lietuvos televiziją rodoma Latvijos švenčių. Lapkričio 18 dieną minima Latvijos Nepriklausomybės diena, anot jos, buvo paminėta viso labo vienu sakiniu. Forumo dalyviai kaip vieną iš siekiamų tikslų pažymėjo bendros istorinės atminties politikos kūrimą – būtina sudaryti abiems šalims svarbių minėtinų datų ir renginių sąrašą. Jame, be Nepriklausomybės, Baltų vienybės dienų, turėtų atsirasti ir Rasos/Ligo, tremties datos, Dainų šventės ir kt.
Nuo pat pirmojo suvažiavimo Forumo darbe dalyvaujantis vertėjas V.Braziūnas kvietė ypatingą abiejų šalių žiniasklaidos dėmesį skirti profesionaliosios meno kūrybos sklaidai, supažindinti su kaimynų literatūra ir jos vertimais, dailės, muzikos, teatro ir kitais meno kūrybos reiškiniais. Jis priminė dar pirmajame suvažiavime priimtą, tačiau vėliau kažkodėl pamirštą, sprendimą kurti Forumo fondą, kurio paskirtis būtų remti ir skatinti suvažiavimo rezoliucijų įgyvendinimą, svarbius abiems šalims kultūros, švietimo projektus. Diskusijos dalyviai pritarė siūlymui visomis priemonėmis kurti ir stiprinti bendrą informacinę erdvę, skatinti lietuvių ir latvių kalbų pamokėlių transliavimą, rengti ir finansuoti laidas latvių ir lietuvių vienybei skatinti. Rezoliucijoje taip pat kreipiamasi į Latvijos atsakingas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją paspartintų Latvijos televizijos tarptautinės versijos atsiradimą.
Kad geri norai pavirstų darbais, diskusijos dalyviai sukūrė iniciatyvinę grupę, kurios tikslas – sukurti nuolat veikiančią darbo grupę, kuri stebėtų žiniasklaidą abiejose šalyse ir teiktų siūlymus, kaip stiprinti bendrą informacinę erdvę. Būtų gerai, kad taip gražiai pakalbėję ir šauniai sutarę daugeliu klausimų, į kitą suvažiavimą, po poros metų vyksiantį Latvijoje, atvažiuotume įvykdę didžiąją dalį savo užsibrėžtų uždavinių.
Vaiva Žukienė
