Šiemet sukako 160 metų, kai gimė dailininkas, archeologas, muziejininkas Tadas Daugirdas. Paskirtas pirmosios Nepriklausomos Lietuvos valstybės paveldosaugos institucijos vadovu – Valstybės archeologijos komisijos pirmininku, jis drauge su Vladu Nagevičium, Jonu Vabalu –Gudaičiu, Liudu Vailioniu ir kitais šviesuoliais 1919 m. pradėjo steigti Tėvynės pažinimo draugiją (TPD). Šio sumanymo iniciatoriui T. Daugirdui lapkričio 1 d. mirus, viltingas užmojis ilgainiui įstrigo.
Tačiau kartais geri sumanymai nepradingsta užmarštyje. Antai po 70 metų, kai Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui žurnalistų Aurelijaus Noruševičiaus, Kazio Račkausko, Kęstučio Demskio iniciatyva į paveldo puoselėtojų suvažiavimą Panevėžyje susirinkę entuziastai nusprendė tęsti T. Daugirdo pradėtos kurti TPD veiklą. Per pastaruosius 23 metus Tėvynės pažinimo draugija, kurios vienas lyderių LŽD narys A. Noruševičius jau trečią dešimtmetį renkamas valdybos pirmininko pavaduotoju, ne tik sutelkė į savo gretas šimtus tautotyros žinių rinkimo savanorių, bet ir sumaniai skatino entuziastus kryptingai veiklai. Kasmet skelbė ir įgyvendino tikslinius gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties žadinimo bei puoselėjimo projektus.
Nuo 1998-ųjų įgyvendinant vieną tokių savanorių talkų – ilgalaikį projektą „Lietuvos pedagogų kultūros paveldas“, surengta nemažai ekspedicijų. Sukauptos žinios apie mokyklų praeitį ir mokytojus skelbtos „Gimtinės“ laikraštyje, leidinyje „100 tėviškės žinovų“ („Kalendorius, 2001), monografijoje „Aukštadvaris“ („Gimtinė“, 2002), knygose: Steponavičius V. „Gyvenimo keliu“ („Gimtinė“, 2006), Jankauskienė J. „Pedagoginės akvarelės“ („Kalendorius“, 2007), Mažeikienė E. „Tučiai – mano gimtinė“ („Gimtinė, 2010), Račkauskas K. „Paparčių šviesos židinys“ („Gimtinė“, 2010), Noruševičius A. „Mokytojas Algirdas“ („Kalendorius“, 2011) ir t.t.
Trejus pastaruosius metus truko ekspedicija „Čižiūnų mokyklos istorijos paveldas“. Praėjusį šeštadienį, 2012 11 24, Čižiūnų socialinių paslaugų centre (Trakų r.) TPD surengė ekspedicijos pabaigtuvių krivūlę. Čižiūniečiai ne tik išgirdo pasakojimų apie 2010-2012 metų trisdešimties tautotyros savanorių įdomų, bet nelengvą tiriamąjį darbą ir atradimus. Surengtoje parodoje susirinkusieji išvydo 1060 archyvinių dokumentų kopijų, 190 lapų buvusių Čižiūnų mokyklos mokytojų ir jų mokinių atsiminimų, 140 surastų istorinių nuotraukų, menančių šio švietimo židinio prasmingus įvykius.
Pabaigtuvių krivūlėje dalyvavę TPD mokslinė konsultantė dr. Nastazija Kairiūkštytė, konsultantai žurnalistai Juozas Elekšis ir Jonas Laurinavičius teigiamai vertino ekspedicijos rezultatus. Jų nuomone, kitais metais planuojama išleisti knyga praturtins švietimo raidos pažinimą, atskleidžiant daug jėgų pareikalavusį 1919-1940 m. Trakų apskrityje dirbusių talentingų mokytojų įnašą. Už kilnią lietuvybės gaivinimo misiją ne vienas tų šviesuolių (buvę Čižiūnų mokyklos pedagogai Antanas Palionis, Vincenta Sidarienė ir kt.) tapo jau pirmosios sovietų tremties į Sibirą aukomis.
Kazys Račkauskas