Lietuvos Žurnalistų Draugija

    Gruodžio 15 dieną Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, Lietuvos armėnų sąjunga šventė dvigubą šventę: armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012 – ųjų metų pasaulio knygų sostine. Renginyje dalyvavo ne tik armėnų sąjungos nariai, jų bičiuliai, bet ir Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, knygotyros žinovas habil. dr. Domas Kaunas, poetas Vladas Braziūnas, poetė Marytė Kontrimaitė, vertėjas Vahagnas Grigorianas, Lietuvos UNESCO komiteto direktorė Marija Drėmaitė. Renginyje veikė įdomi ir informatyvi armėnų knygų paroda.

Apdovanojimas Marytei Kontrimaitei iš ambasadoriaus rankų

Pranešime, skirtame armėnų spausdintos knygos 500 – mečiui pasakota, kad Armėnijoje rankraštinės  knygos plito  nuo Antikos laikų, o pirmoji spausdinta knyga išleista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto rūpesčiu, o dar anksčiau , 1486 metais Maince buvo išspausdinta armėniška abėcėlė. Tuo metu, kai Europoje įsigalėjo Renesanso epocha, Armėniją ir jos kaimynes siaubė Tamerlanas ir Šachas Abasas. Žmonėms tuo metu terūpėjo tik tai, kaip išgyventi, kultūra, literatūra, švietimas patyrė didžiulį nuosmukį. Armėnų tauta žinojo apie Gutenburgo išradimą ir tikėjo, kad geriausias tautos apsaugojimas nuo išnykimo ir raštingumo platinimas yra knygų spausdinimas. Pirmosios armėnų knygos spausdinimui Veneciją Hakopas Mehapartas  pasirinko ne atsitiktinai – Gutenbergo išradimas Italiją pasiekė 1464 metais, o 1510 –aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidyklų, kurios spausdino knygas įvairiomis kalbomis. Be to, Venecijoje gyvavo aktyvi armėnų bendruomenė, ją dažnai lankė armėnų pirkliai.

1512 – 13 metais H. Mehapartas išspausdino 5 knygas: „Urbatagirk“ (maldynas), „Parzatumar“ (kalendorius), „Pataragatetr“ (mišių tvarka), „Ahtark“ (apie ligas ir jų gydymą, receptai) ir „Taharan“ (giesmynas).Įpratusiems naudotis rankraštinėmis knygomis spausdintinės armėnams iš pradžių buvo neįprastos, bet H. Mahapartas savoms knygoms suteikė rankraštinių pavidalą. Pasekęs H. Mehaparto pavyzdžiu Abgaras Tohateci 1565 – 66 metais išleido „Psalmyną“, o vėliau ir dar 6 knygas.XVI amžiuje buvo išleista 17 spausdintinių knygų – 6 Venecijoje, 3 Konstantinopolyje, 3 Romoje, 5 Amsterdame. Civilizacijos istorijoje tai buvęs išskirtinis reiškinys, kai valstybingumo netekusi tauta 1512 – 1918 metais išspausdino per 20 tūkstančių pavadinimų knygų. Iki 1800 metų išleista 1095 pavadinimų knygos.

Armėnų tautiniam tapatumui išsaugoti labai padėjo spaustuvių steigimas. Jos priartino žmones prie kultūros, tapo jos židiniais. XVII amžiuje armėniškos knygos buvo spausdinamos Venecijoje, Marselyje, Konstantinopolyje, Lvove, Romoje, Milane, Amsterdame, Smirnoje, Leipcige.Vėliau jos įsteigtos Anglijoje ( 1736), Venecijoje Šventojo Lozoriaus saloje mchitaristų vienuolyne (1788),Tbilisyje (1823), Šušoje, Kalnų Karabache, (1827),  Baku, Aleksandropolyje. Šušoje iki armėnų žudynių veikė dvi spaustuvės, leista 20 pavadinimų armėniškų laikraščių. Pirmoji armėniška spaustuvė įsteigta Irane armėnų kolonijoje Naujojoje Džulfoje Isfaghane. Joje  1636 metais Chačaturas Kesareci išleido „Psalmyną“.

Pačioje Armėnijoje  pirmoji spaustuvė įsteigta 1771 metais Vaharšapate. 1772 metais joje išspausdinta  knyga „Dvasinė kelionė“, kurią rėmė katalikosas Simeonas Pirmasis Jerevanci. Jerevane pirmąją spaustuvę 1876 metais įsteigė Zavenas Akopianas.

Rankraštinėse senovinėse armėnų knygose raštininkai knygos gale pridėdavo atminimo įrašus apie knygų parašymo aplinkybes, panašūs įrašai atsirado ir spausdintose knygose, jie padeda sužinoti armėnų spaudos istoriją, kuri dažnai buvo lydima pasiaukojimo ir vargo.

Apie Jerevano paskelbimą 2012 metų pasaulio knygų sostine bei patį UNESCO projektą informavo Lietuvos UNESCO komiteto direktorė Marija Drėmaitė.Ji pasakojo, kad, atsižvelgdama į teigiamą patirtį organizuojant knygos ir autorių teisių dieną nuo 1996 metų, UNESCO inicijavo Pasaulinės knygų sostinės koncepciją. Pirmąja pasauline knygų sostine 2001 – aisiais tapo Madridas. Projektas pasiteisino ir Generalinė Konferencija paskyrė kasmetę nominaciją „Pasaulinė knygų sostinė“. Į Atrankos komitetą įtrauktos Tarptautinė leidėjų asociacija, Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija bei Tarptautinė knygų pardavėjų federacija. Taip užtikrinamas lygiavertis trijų pagrindinių knygų industrijos atstovų dalyvavimas.

Jerevanas išrinktas todėl, kad pateikė kokybišką, įvairiapusišką programą, kuri buvo „labai išsami, realistinė, susieta su socialine padėtimi bei miesto dvasia.“.Ir joje atsispindi siekis kuo daugiau įtraukti visų kategorijų specialistų, veikiančių knygų industrijoje. Projekte „Jerevanas – 2012 metų pasaulinė knygų sostinė“ pagrindinis dėmesys skirtas vaikams ir paaugliams, kaip būsimiesiems žinių skleidėjams.

Marytė Kontrimaitė ir Vladas Braziūnas

Poetas Vladas Braziūnas pasidalijo patirtais įspūdžiais iš nesenos kelionės į Armėniją, paskaitė eilėraščių, kurių vertimą armėniškai perskaitė Marytė Kontrimaitė. Dr. Domas Kaunas – įžvalgomis apie  armėnų tautos ypatingą meilę knygoms, kaip šviesos ir kultūros šaltiniui.

Ambasadorius A. Aivazianas pasveikinęs visus susirinkusius su  neeiline švente,  poetę Marytę Kontrimaitę pasveikino su ypatingu apdovanojimu: Armėnijos Mokslų Akademijos garbės  daktarės vardo suteikimu ir įteikė jai oficialų diplomą. Poetė ir žurnalistė, vertėja, Lietuvos žurnalistų draugijos valdybos narė Marytė Kontrimaitė daug nusipelniusi armėnų kultūrai. Ne veltui ambasadorius ją oficialiai įvardijo kaip Armėnijos kultūros ambasadorę Lietuvoje. Šio metu ji bene vienintelė Lietuvoje puikiai kalbanti armėniškai ir gebanti versti iš lietuvių kalbos į armėnų ir atvirkščiai, vertėjavusi ir oficialių tarpvalstybinių aukščiausio lygio susitikimų metu, išvertusi į lietuvių kalbą nemaža armėnų rašytojų kūrybos. Be to, buvusi su šia tauta drauge ir gelbėjusi, kuo tik galėjusi, sunkiausiu armėnams  metu: po galingo žemės drebėjimo sugriuvusiame Spitake, Kalnų Karabacho konflikto metu, Karabache, Šušoje. Dar daugybę jos atliktų darbų būtų galima vardinti, bet tam neužtektų nei vietos, nei laiko. Be to, apie jos veiklą plačiau galima pasiskaityti armėnų žurnale „Aniv“, 2012 m. nr 4 (43) Armeno Chečojano straipsnyje „Dėkinga Dievui už galimybę būti naudinga“, puikiai parašytu ir iliustruotu daugybe retų nuotraukų, tiesa, teks skaityti rusų kalba.

Oficialiąją dalį gražiai papildė Justinos Arutiunian atliktos senovinės armėnų giesmės, o pabaigė renginį įspūdingas Kauno armėnų bendrijos merginų ansamblio „Hajrenik“ pasirodymas. Puikiam merginų pasirodymui abejingų neliko.

Renginį gražiai, prasmingai vedė  Ruslanas Arutiunianas.

Marija Šaknienė

Autorės nuotr.