Yra renginių, į kuriuos nueini iš smalsumo, kažin ko įdomaus nesitikėdamas, bet jie ilgam pasilieka atmintyje. Kauno menininkų namuose gausų būrį skaitytojų sutraukė Lietuvos žurnalistų draugijos nario, draugijos įsteigtos S. Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureato Vaidoto Žuko knygos „Molėtai/ 625“ pristatymas (renginio iniciatorė – Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė).
Į Kauną tarsi įsiveržė girdėtas, pažįstamas ir vis dar mažai pažintas Molėtų kraštas, „kupinas paprastų ir nepaprastų žmonių, prilytas gausybės ežerų, menančių Lietuvos ledynmetį, priauginęs miškų. Ir sodrios istorijos“. Įvyko įdomi kelionė po turtingą Molėtų istoriją, pas šio krašto įvairių laikų žmones, gyvenusius nuostabios gamtos apsuptyje.
Susitikime su skaitytojais dalyvavo knygos autorius Vaidotas Žukas, fotomenininkas Algimantas Černiauskas, prisiekęs molėtiškis Donatas Ivanauskas. Pastarojo emocinga kalba apie paprastus, bet tikrus širdies dalykus – meilę tėviškei, jos istorijai, jos žmonėms, buvusiems ir dabar gyvenantiems, užbūrė klausytojus. Tasai kalbėjimas padarė tokį stiprų įspūdį, kad vėliau, skaitant knygą, buvo gaila, jog šio teksto nėra knygos puslapiuose. Tiesa, yra išsamiai aprašomas Donato senelis, Molėtų vaistininkas Jeronimas Ivanauskas, kadaise valdęs gražų Molėtų kampelį – Bučeliškes, o Molėtuose turėjęs nuosavą vaistinę, kuri retus vaistus atsiveždavo net iš Šveicarijos: „Senelis pasižymėjo kaip kariškai tikslus, reiklus, bet labai draugiškas ir geranoriškas žmogus, o Bučeliškės dvaras buvo tapęs Molėtų inteligentų vasaros susitikimų vieta. Čia Ivanauskai kviesdavo miestelio mokytojus ir moksleivius į Kalėdinius vaidinimu.“
Knyga natūraliai suskirstyta į tris skyrius: žmonės, istorija, gamta. Leidinyje labai svarbią vietą užima ir trijų knygos bendradarbių trys atskiros nuomonės. Tai Molėtų kraštas pagal dailininkę Aistę Černiūtę, rašytoją Marių Ivaškevičių ir brolius fotomenininkus Algimantą bei Mindaugą Černiauskus. Pasak knygos autoriaus, „visi šie kviestiniai bendradarbiai patys pasirinko asmenis, reiškinius ar objektus, kurie atspindi Molėtų krašto charakterį, istoriją, žmones – teigiamus ir neigiamus jo herojus“.
Simboliška, kad pirmajame knygos viršelyje regime Molėtų Madoną – Šv. Mergelę Mariją su kūdikiu ant rankų. Ji puošia Molėtų bažnyčios kairiosios navos altorių. Tituliniame puslapyje, į skaitytoją žvelgia simpatiška molėtiškė Jolanta Žalalienė su sūnumi Laurynu, gražaus veido, tyrų akių berniuku. Taip senovė tarsi susilieja su šiandiena.
Knyga prasideda Luokesų ežero paslaptimi – 2000 m. birželio 7 d. šio ežero dugne buvo atrasta pirmoji Lietuvoje ežero gyvenvietė, surasti pirmieji radiniai ir paskelbtas gyvenvietės amžius – 700-600 metų prieš Kristų. Kitą rudenį tame pačiame ežere buvo atrasta antroji šio laikotarpio ežero gyvenvietė. Vandens archeologams vienas didžiausių privalumų – ypač skaidrus ežero vanduo, kuriame aiškiai galima matyti 5-6 metrus.
Molėtų vardas pirmąkart paminėtas prieš 625 metus Jogailos dovanojimo rašte, kuriuo įteisinami naujai įkurtos Vilniaus vyskupijos dovanojami dvarai ir žemės. Vėliau viena po kitos buvo statomos miestelio sinagogos, bažnyčios, mokyklos. Taip kūrėsi ir augo Molėtai. Pirmoji bažnyčia Molėtuose buvo pastatyta ir jau minima 1522 m. vizitacijos raštuose. Molėtai didžiuojasi garsiais žmonėmis – architektu restauratoriumi Napoleonu Kitkausku, kuris, be kitų didelių darbų suprojektavo Kristijono Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazynėliuose, parašė daugybę knygų. Jam vienam pirmųjų nepriklausomybės pradžioje buvo suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Molėtų kraštas išaugino ir kitus žinomus menininkus – kompozitorių Vaclovą Paketūrą, muziką Jurgį Gaižauską, rašytojus Mindaugą Valiuką, Alvydą Šlepiką, taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus aktorių Rolandą Kazlą ir rašytoją Marių Ivaškevičių. Šiame krašte 10 metų kunigavo žymusis Lietuvos teologas, šv. Rašto vertėjas kunigas Česlovas Kavaliauskas.
V. Žuko knyga apie Molėtus labai žurnalistiška, gyva ir nenuobodi, nes ji ne tik apie Molėtus, bet ir apie visą juos supantį poetišką kraštą. Jo senus dvarus, bažnyčias, istorinius paminklus ir žmones. Akivaizdu, kad knyga nesiekia tapti moksliniu leidiniu. Priešingai – knygoje gausu tekstinių netikėtumų, įvairaus stiliaus spalvų, daug įdomių, senus laikus ir šiandieną fiksuojančių nuotraukų. Didelis leidinio privalumas, kad tekstai pateikiami lietuvių ir (sutrumpinti variantai) anglų kalbomis.
Alfas Pakėnas
