Liepos 27 – osios pavakare į Vilniaus karininkų ramovę skubėjo LŽD Vilniaus skyriaus nariai, norėdami pasveikinti savo kolegą Albiną Vaičiūną, liepos 15 – ąją šventusį gražų 80 – ąjį gimtadienį.
Gimė A. Vaičiūnas 1933 metų liepos 15 – ąją Gegužių kaime, Šakių rajone.Albino tėvai Marija Dedutytė ir Juozas Vaičiūnas susituokė 1933 metais ir įsikūrė tėviškėje, Gegužių kaime, kur turėjo 4,5 ha žemės. Be to tėvas buvo ir puikus meistras ne tik žemdirbys. Albinas iš tėvelių paveldėjo jų darbštumą ir atsakingumą.
Sulaukęs mokyklinio amžiaus Albinas pradėjo lankyti Tvirbūtų pradinę mokyklą, vėliau – Kriūkų progimnaziją. Čia besimokant parašė ir sienlaikraštyje paskelbė pirmuosius savo eilėraščius. 1950 metais su draugais įkūrė pogrindinę jaunimo organizaciją, deja ji buvo greitai išduota ir Albinas drauge su kitais bendraminčiais 1951 metų balandy buvo suimtas, Kaune, kalėjime, tardytas NKVD, nuteistas 25 metams lagerio ir išvežtas į Vorkutą.Po Stalino mirties sugrįžo į Lietuvą,baigė Kauno vakarinę vidurinę mokyklą, persikėlė gyventi į Vilnių. Dėl antisovietinės veiklos praeityje, negalėjo mokytis aukštojoje mokykloje, todėl pasirinko studijas Prekybos technikume, kurį baigė 1961 metais.Pradėjo dirbti Vilniaus turistų klube, vėliau Respublikinėje turizmo taryboje.Bendradarbiavo spaudoje, spausdinosi „Kultūros baruose“, „Mūsų gamtoje“. 1970 metais išleido knygą „Lietuvos TSR turistinės bazės“, kuri išversta į rusų kalbą.Turistų klube dirbdamas išleido kelis nedidelius leidinukus, kaip „Kur keliauti“, „Vilniaus turistai“.Dalyvavo turistinėse kelionėse po Kolos pusiasalį, Karpatų kalnus, Kaukazą, Vidurinės Azijos Tianšanio ir Irkutsko srities Sajanų kalnus, Baikalo ežerą.
1964 metais Vaičiūnas pradėjo dirbti Vilniaus centrinio knygyno direktoriaus pavaduotoju. Jis rūpinosi knygynų tinklo plėtra, formavo knygų asortimentą, galėjo savo nuožiūra didinti užsakomų knygų kiekius.Nuo to priklausė ir visų Lietuvos leidyklų leidžiamų knygų tiražai.A. Vaičiūnas pasirūpino, kad Vilniaus knygynai „Versmė“, „Draugystė“, Universiteto būtų gražiausi ir patogiausi visoje Sovietų Sąjungoje, papuošti vitražais, freskomis.
Dirbdamas knygų prekyboje A. Vaičiūnas rengė Lietuvos radijui kassavaitines laidas apie naujausias knygas, skelbė straipsnius „Vakarinėse naujienose“, „Lietuvos pionieriuje“, „Švyturyje“, „Knygnešyje“.Apie iškilius savo krašto žmones rašė ir į užsienio lietuvių spaudą – Lenkijoje „Aušrą“, Vokietijoje – „Krivūlę“ ir kitus.
Autorės nuotr.: Albinas Vaičiūnas – bendraminčių, kolegų tarpe
Pastaraisiais metais po Albino gimtąjį kraštą pasklido jo išleistos knygos „Amžininkų atsiminimai apie Ilguvą“, „Kriūkų valsčiaus žmonės“, „Kriūkų apylinkės praeitis“.Po aktyvios veiklos knygų prekybos sistemoje A. Vaičiūnas tapo B. Grincevičiūtės muziejaus direktoriumi. 1989 metais kraštiečiai Vaičiūną išrinko Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininku, 1993 – P. Vaičaičio draugijos pirmininku.. Už aktyvią veiklą ir nuopelnus gimtajam kraštui A. Vaičiūnas tapo Šakių rajono metų žmogumi, o 1999 – Šakių rajonoGarbės piliečiu. Jis yra apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu bei Lenkijos Aukso kryžiaus ordinu.Šiais metais apdovanotas medaliu „Vilniui ir tautai“, o prieš penkerius metus – Marijampolės Garbės ženklu.Šiuo metu A. Vaičiūnas „Versmės“ leidykloje rengia monografiją „Kriūkai“.
Apie Albiną Vaičiūną galima būtų pasakyti, kad tai – reto darbštumo žmogus, tikra lietuviškoji bitelė, po kruopelę nešanti į Lietuvos kultūros istorijos avilį kruopščiai surankiotas ir sukauptas žinias, be to, tikra vaikščiojanti enciklopedija, neišsemiamas žinių apie gimtąjį kraštą aruodas, dosniai jomis besidalijantis su visais to trokštančiais.
Tad gražių, šviesių, kūrybingų, darbingų dienų Jums pone Albinai, naujų dar neįveiktų aukštumų ir sveikatos, stiprybės ir laimės!
Marija Šaknienė
