LŽD narys, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Leonas Peleckis-Kaktavičius 1988 metais atnaujino literatūros almanacho Varpai leidimą. Varpų leidėjai – trijų jubiliejų išvakarėse: 2014 m. sukanka 25 metai, kai išleistas pirmasis atnaujintų „Varpų“ numeris, ruošiamas spaudai almanacho 30-tasis numeris, ateinantį pavasarį Rašytojų sąjungos klube „Varpų“ premijos bus įteikiamos 20-tąjį kartą.

Ta proga – šiek tiek istorijos ir  žiupsnelis informacijos apie varpininkų nuveiktus darbus.

Nacių okupacijos metais Šiauliuose gimė unikalus kultūros reiškinys – Lietuvių meno ir mokslo centras. Vienas didžiausių jo nuopelnų, įėjusių į lietuvių literatūros istoriją, – literatūros almanacho Varpai išleidimas. Idėja priklauso Algirdui Juliui Greimui, būsimajam Sorbonos universiteto profesoriui, o tuomet Mergaičių gimnazijos mokytojui. Redaguoti buvo pakviestas prozininkas Kazys Jankauskas.

Karo metais (1943 ir 1944) išėjo du solidūs Varpų tomai: 328 ir 400 psl. Jie išleisti 10 000 egz. tiražu. Almanachas vertintas, kaip enciklopedinio pobūdžio knyga, apimanti beveik visas gyvenimo sritis (Juozas Keliuotis), kaip svarbiausias ano meto literatūros almanachas (Giedrius Viliūnas), kaip leidinys, pateikiantis gana išsamų vokietmečio lietuvių literatūros vaizdą (Vytautas Kubilius). Į Varpų puslapius sugulė beveik visų žymiausių to meto Lietuvos rašytojų kūryba.

Sovietmečiu leidimas nutrūko, K. Jankauskas buvo nuteistas 25 metams, kai kurie Varpų autoriai ištremti, nuteisti arba pasitraukė iš Lietuvos.

Oficialiąja Varpų atnaujinimo data laikoma 1988 m. rugsėjo 14 d., kai Leonas Peleckis-Kaktavičius, apsilankęs pas pirmąjį redaktorių, išgirdo pritarimą ir palaiminimą: „Atnaujink Varpus“. Atnaujinimo idėjai pritarė ir Paryžiuje gyvenęs A. J. Greimas. Naujajam redaktoriui buvo iškelta vienintelė sąlyga: kad almanachas netaptų parapiniu.

Pirmasis atnaujintų Varpų numeris pasirodė 1989 metais, jis išleistas 10 000 egz. tiražu. Vėliau tiražas sumažintas perpus, o pastaraisiais metais dažniausiai siekė 1600-1000 egz.

1989 m. spalio 16 d. oficialiai įregistruota Literatūros almanacho „Varpai“  redakcija, turinti leidyklos teises.

Almanache savo kūrinius yra spausdinę penkių kartų rašytojai: XX a. pr. ir trečiojo dešimtmečio rašytojai, pelnę klasikų statusą – Vydūnas, Baltrušaitis, Krėvė, Putinas, Sruoga ir kt.; ketvirtojo dešimtmečio autoriai („neoromantikai“ ir „kairysis sparnas“) – Grušas, Aistis, Miškinis, Brazdžionis, Radauskas, Churginas ir kt.; XX a. vidurio rašytojai („žemininkai“, „bežemiai“, jaunesnioji išeivijos modernistų grupė, pokario karta Lietuvoje) – Bradūnas, Matuzevičius, Mieželaitis, Nagys, Avyžius, Liūnė Sutema, Sluckis, Just. Marcinkevičius, Baltakis ir kt.; septintojo ir aštuntojo dešimtmečių autoriai („bežemiai“ išeivijoje, vidinės opozicijos karta Lietuvoje) – Bložė, Juškaitis, Martinaitis, Aputis, Vaičiūnaitė, Gutauskas, Geda, Tomas Venclova ir kt.; devintojo dešimtmečio autoriai – Dirgėla, Skablauskaitė, Kunčinas, Platelis, Kajokas, Kukulas ir kt.

Nors didžiąją dalį vietos užima poezija ir proza, gausu dokumentinės literatūros, stengiamasi pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą.

Išeiviai – viena ryškiausių grandžių, jungusių karo metų ir atnaujintus Varpus. Varpai pirmieji sugrąžino į Lietuvą žymiausius mūsų kūrėjus.

Labai profesionalūs bei atviri pokalbiai su įvairių kartų ir įsitikinimų kūrėjais. Svarbus bruožas – tolerancija.

Kiekviename numeryje pristatomi du-trys dėmesio verti debiutantai.

Pagrindinės rubrikos: „Varpų“ svetainė, Mūzos, Dialogai, Senųjų „Varpų“ skambesys, Vertimai, Literatūrinis palikimas, Kultūros istorija, Šviesa iš gilumos, Mokslas. Kritika, Laiko pamokos, Pasaulis, Atmintis ir kt.

Vyriausiasis Varpų redaktorius – eseistas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas, publicistas, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Leonas Peleckis-Kaktavičius. Antroji redaktorė – prozininkė, eseistė Silvija Peleckienė. Redakcijos kolegijoje – literatūros kritikė, akademikė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, rašytojas, akademikas Vytautas Martinkus, poetas, prozininkas, eseistas Donaldas Kajokas, UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas.

Varpai skaitomi ir JAV, Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje.

Anot buvusių Varpų redakcijos kolegijos narių Bernardo Brazdžionio ir Kazimiero Barėno, iš pirmųjų Varpų neabejotinai mokėsi Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros mėnraščio leidėjai.

Varpų leidybą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas, Kultūros ministerija, UAB „Rūta“ ir kt.

Atsinaujinę Varpai suformavo savitą kultūros proceso pažinimo modelį. Spausdindamas geriausių lietuvių literatūros kūrėjų – praeities ir dabarties, išeivių ir čia gyvenančių – kūrybą, apmąstymus, įvairių kultūros sričių tyrinėjimus, prieštaringus požiūrius, almanachas tapo kultūros vyksmo aktyviu dalyviu, ryškinančiu jame savitą lietuvių kultūros spalvą. Jis turi savo veidą, jo nesupainiosi su kitais leidiniais.

Įsidėmėtina ir vizualinė Varpų pusė: almanacho viršeliams savo darbus skyrė tokie plačiai pripažinti meistrai, kaip Povilas Anikinas, Juozas Bagdonas, Jonas Daniliauskas, Rimantas Dichavičius, Jonas Genevičius, Leonardas Gutauskas, Romualdas Lankauskas, Joana Plikionytė-Bružienė, Aloyzas Stasiulevičius, Adolfas Vaičaitis, Kazys Varnelis, Vytautas Osvaldas Virkau, Kazimieras Žoromskis ir kt.

Už geriausias prozos, poezijos, eseistikos (publicistikos) publikacijas nuo 1995 metų kasmet įteikiamos literatūrinės Varpų premijos. Pagerbimo iškilmės vyksta Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos klube. Premiją jau yra pelnęs 41 žymus lietuvių literatūros kūrėjas.

Laureatai pastoviai dalyvauja Šiauliuose rengiamuose literatūros vakaruose. Dalyvaujant devyniems literatūrinės Varpų premijos laureatams (Sluckiui, Martinaičiui, Martinkui, Mikelinskui ir kt.), 2004 m. rugsėjo 10 d. ant Šiaulių apygardos teismo rūmų, kuriuose 1906 metais gimė pirmasis Varpų redaktorius Kazys Jankauskas, o vokietmečiu buvo įsikūrusi Varpų redakcija, atidengta memorialinė lenta. O 2010 m. balandžio 22 d. memorialinė lenta atidengta  ant Didždvario gimnazijos, kurioje mokytojavo Varpų sumanytojas Algirdas Julius Greimas, pastato.

Lietuvos rašytojų sąjungos klube pristatomos ir „Varpų“ leidyklos išleidžiamos knygos.

Literatūros almanacho „Varpai“ redakcijos išleistoje  knygų serijoje – nemažai dėmesio vertų leidinių: Kazio Jankausko apsakymų ir apysakų knyga „Šermukšnis prie ežero“ (1995), Jurgio Jankaus pasakojimų knyga „Papelkių Skirpstūnas“ (1996), esė apie kultūros įžymybes „Sustabdytas laikas“ (2001), Kazimiero Barėno „Apsakymų rinktinė“ (2004), Kazimiero Barėno romanų trilogija (2006, 2007), Leono Peleckio-Kaktavičiaus monografijos, skirtos Kazimiero Barėno (2005), Jurgio Jankaus (2008), Vytauto Alanto (2009), Juozo Bagdono (2011) gyvenimui ir kūrybai; esė, pokalbių, studijų knygos „Žodžių žmonės“ (2002), „Žodi, kuris esi“ (2007), „Žodžiai, kurie neišduos“ (2011);  prisiminimų, straipsnių, studijų, laiškų knyga „Varpai“: istorija, autoriai, akcentai“ (2011) ir kt. Daugelio „Varpų“ išleistų knygų leidimą rėmė LR Kultūros ministerija, jos susilaukė žinomų literatūros mokslininkų, kritikų pripažinimo ir įvertinimo.

 Alfas Pakėnas

lzdraugija.lt