Kai ausyse pamažu aprimo Vilniaus knygų mugės šurmulys ir atminties stalčiukuose saugiai sugulė jos įspūdžiai, vasario 26 dienos pavakare į Vinco Kudirkos viešąją biblioteką laikinojoje sostinėje rinkosi Lietuvos žurnalistų draugijos Kauno skyriaus nariai ir Gintauto Genio kūrybos gerbėjai, kad jaukioje, po mugės anšlago išsiilgtoje kamerinėje aplinkoje pasidžiaugtų šio darbštaus draugijos nario išleistu istorinio nuotykių romano „Pagaunės medžioklė“ antruoju tomu, beje, jau pristatytu Vilniaus knygų mugėje.
„Pagaunės medžioklės“ autorių G. Genį knygos sutiktuvėse kalbina G. V. Petrošienė
„Atvirai pasakius, nežinojau, nuo ko romaną pradėti, – prisiminė autorius. – A. a. tėvelis (poetas, aktorius Kęstutis Genys – V. Š.) man dažnai pasakodavo istorijas apie mūsų praeitį, apie garsius istorinius veikėjus. Romaną nusprendžiau pradėti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjo Tado Kosčiuškos. Rašydamas, ieškodamas įvairių šaltinių, nežinojau, kaip knyga baigsis, parašęs vieną skyrių, negalvodavau, kas bus kituose.“
Nors viskas klojosi intuityviai, vis dėlto G. Genys prisipažįsta, kad į knygą „sudėta visa širdis“. Geriausias patvirtinimas – skaitytojų nuostaba ar netgi nepatiklumas knygoje pateiktų istorinių faktų realumu. „Viena pažįstama, perskaičiusi knygą, manęs nustebusi net klausė, ar taip buvo iš tikro, – sakė „Pagaunės medžioklės“ autorius. – Galiu pasakyti, kad sau leidau interpretuoti tik neesmines istorijos detales.“
Abiejuose istorinio nuotykių romano „Pagaunės medžioklė“ tomuose, kuriuos išleido „Kalendoriaus“ leidykla, vaizduojamas Lietuvos gyvavimas Europos istorinių lūžių kontekste. Pirmajame tome veiksmas vyksta XVIII a. pabaigoje, antrajame autorius narplioja Lietuvos istoriją XIX a. pradžioje, šįkart pateikdamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo viziją lipniame Prancūzijos, Rusijos, Prūsijos monarchų intrigų ir konfliktų voratinklyje.
„Jau skaitydamas pirmąjį romano tomą, žavėjausi Gintauto mokėjimu laviruoti istorinėse mizanscenose iš esmės jų nepažeidžiant“, – sakė knygos redaktorius K. Požėra.
Jo manymu, knyga ypač turėtų sudominti mokytojus ir jų auklėtinius, kaip Lietuvos istorijos ir su ja susijusių įvykių guvus ir gaivus interpretacinis šaltinis.
Leidyklos „Kalendorius“ direktorius A. Noruševičius, pats būdamas istorikas, pastebėjo, kad „Pagaunės medžioklės“ rankraščiai buvo pateikiami kvalifikuotų istorikų vertinimui, kurie ne tik patvirtino knygoje aprašomų istorinių faktų autentiškumą, bet ir buvo maloniai nustebinti neradę prie ko prikibti.
„Autorius ir leidykla tikslą pasiekė. Pasirinkome romano žanrą, kad Lietuvos istorija būtų suprantamai ir įdomiai išdėstyta.
Netikėta akimirka – gėlės romano „Pagaunės medžioklė“ autoriaus mamai
Manau, mums puikiai tai pavyko“, – sakė A. Noruševičius.
Paklaustas, kokie autoriaus lūkesčiai dėl romano populiarumo, G. Genys gūžtelėjo pečiais: „Žinote, mes, skirtingai nei kitos tautos, linkę labai daug skųstis, esame nusivylę valstybe. Jeigu jaunas žmogus, perskaitęs romaną, įgis nors kruopelę pasididžiavimo savo šalies istorija – mano darbas nebus nuėjęs veltui.“
Dėl romano tęsinio G. Genys kol kas lieka paslaptingas, nors tikėtina, kad kitais metais vėl būsime pakviesti į trečiojo tomo sutiktuves visuomet jaukioje ir svetingoje V. Kudirkos bibliotekoje. To linkėjo ir susitikimą su kolega vedusi Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė, savaitraščio „Nemunas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Gražina Viktorija Petrošienė.
Vaiva Štrimaitienė
lzdraugija.lt
