Prieš penketą metų LR Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, balandžio 15–ąją paskelbdamas Pasaulio kultūros diena, kuri kasmet pažymima įvairias renginiais: konferencijomis, medelių sodinimu, vaikų piešinių konkursais ir kt. Šiemet ši diena pažymėta LR Seime: iškelta Taikos vėliava Nepriklausomybės aikštėje, Trečiųjų rūmų foje surengta fotografijų ir dokumentų paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) atminimui, įvyko tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir kultūros erdvė“ (perskaityta 10 pranešimų). Konferenciją pasveikino Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, iš Suomijos atvykusi Baltijos miestų sąjungos Kultūros komiteto valdybos pirmininkė Tarja Hautamaki, Nepaprastasis ir įgaliotasis Indijos respublikos ambasadorius Deepak Vohra, Seimo narys Julius Dautartas.
Kodėl Čiurlionio vardas pirmuoju žodžiu įrašytas konferencijos pavadinime? Kovo 10 d. suėjo šimtas metų nuo jo mirties Pustelnike (netoli Varšuvos). Be to, enciklopedijose Čiurlionis įvardijamas kaip dailininkas, kompozitorius, taip pat ir kultūros veikėjas. Vos 35 metus tęsesis M. K. Čiurlionio gyvenimas su nedideliais tarpais mokantis Leipcige ir Varšuvoje, praėjo carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje. Tuo metu buvo dedamos pastangos iš žmonių atminties ištrinti Lietuvos vardą, uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis; lietuvių kalba buvo niekinama ir žeminama, išguita iš mokyklų. Tačiau vargonininko sūnus, augdamas Dzūkijoje, girdėjo dainuojamas lietuvių liaudies dainas, kurias vėliau užrašinėjo, kai kurias net harmonizavo, pakelėse matė tautiniais ornamentais išpuoštus kryžius, kurių ne vieną persipiešė į savo bloknotą ir jų motyvus panaudojo kūryboje. Čiurlionis tautosakoje itin jautė artimą senovės dvelksmą, žavėjosi lietuvių liaudies daile ir be abejo buvo ją įvairiapusiškai apmąstęs… Ta subtili vaizduotė, į susimąstymą ir ilgėjimąsi linkusi liaudiška pasaulėjauta suteikia nacionalinį charakterį Čiurlionio plastikos menui. Tai Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo prof. Vytauto Landsbergio pastebėjimas.
Vaikystė ir paauglystė prabėgo Druskininkų gamtos apsuptyje. Šlamančių miškų ir giedančių paukščių simfonija, augalų spalvos ir formos, vingiuojantis Nemunas, skaidrūs ežerai, naktimis stebimas gilus dangus buvo pirminiai kūrybos šaltiniai. Žiūrint į Čiurlionio paveikslus, krinta į akis švelnūs spalvų pustoniai, melsvos sutemos, vėjo pučiami augalai, galingais sparnais mojuojantys paukščiai… Tačiau to, ką matė gamtoje, nekopijavo. Jis gilinosi į Šventąjį Raštą, senovės tautų mitus, sekė mokslo naujoves, ypač domėjosi kosmogonija, pasaulio atsiradimu, Visatos sandaros klausimais (V. Landsbergis).
Čiurlionis nesulaukė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Ar jis tikėjo, kad Lietuva bus laisva? – toks klausimas buvo keliamas konferencijoje. Į šį klausimą galėtumėm atsakyti teigiamai. Laiške broliui Povilui rašė: Esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai. Mokomės lietuvių kalbos. Šį prisipažinimą patvirtino darbais, pasinėręs į tautinio atgimimo veiklą, kuri ypač suintensyvėjo po spaudos atgavimo. 1907 – 1908 m. gyvendamas Vilniuje, jis su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, aktyviai dalyvavo jos veikloje, su kitais surengė pirmąją ir antrąją lietuvių dailės parodas, kuriose buvo eksponuojami ir jo paveikslai; vadovavo šios draugijos Vilniaus kanklės chorui, jam komponavo originalius kūrinius ir harmonizavo liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė straipsnius apie dailę ir muziką, puoselėjo Tautos namų statybos idėją.
Šiandieną mus stebina Čiurlionio darbų gausa: neaprėpiamos fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai. Literatūros kūrinių išliko nedaug. Tai lyrinės impresijos, laiškas Devdorakėliui, meniškai parašyti laiškai artimiesiems. Jis ėjo nepramintu keliu, pasikliaudamas intuicija ir intelektu, kalbėjo ženklais ir simboliais; jo kūryba, skelbusi atgimimo pavasarį, tai kelionė erdve ir laiku. Šioje kūryboje kiekviena tauta atranda sau peno, – konferencijoje sakė prof Libertas Klimka. Ankstyviesiems tapybos kūriniams būdinga pastelės technika, kosmogoninė, religinė istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, raiški kompozicijos ritmika, švelnūs ir įtaigūs spalvų deriniai. Vėlesniuose kūriniuose Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą dvasingą kosmoso, gamtos ir žmogaus būties vienovę, pranoko bręstančius naujosios nedaiktinės ir siurrealistinės XX a. dailės siekius. Tai V. Landsbergio pastebėjimas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Čiurlionis tapo lyg ir Lietuvos ambasadoriumi pasaulyje. Po 1990 m. jo parodos buvo surengtos įvairiose šalyse. Tačiau, anot M. K. Čiurlionio namų memorialinio kultūros centro direktoriaus Stasio Urbono, pasaulis jį dar per mažai pažįsta. Mūsų pareiga pasaulį daugiau supažindinti su jo dailės ir muzikos kūriniais. Kadangi, anot prof. Viktorijos Daujotytės, Čiurlionio kūryboje atsiveria ramybė, šiluma, namų artumas, ši kūryba priimtina daugelio tautų žmonėms. Kaip teigė konferencijoje doc. dr. Vacys Bagdonavičius, Vydūnas su M. K. Čiurlioniu susipažino 1908 m. Vilniuje antrojoje lietuvių dailės parodoje. Ant tų pačių pamatų kiekvienas iš jų pastatė savo kūrybos rūmą. Kultūra yra žmogiškumo prado įsigalėjimas mums žinomame pasaulyje… Kultūrą kurti kiekviena tauta gali savo būdu… Svarbu ne ieškoti naujų formų, o gyvesnio ir turiningesnio, tai yra vertingesnio turinio. Tik ne aplinkoje, o savo viduje… Žmogaus uždavinys tegali būti didinti žmoniškumo reikšmę gyvenimui arba, kitaip sakant, kelti kultūros turtų vertingumą, – rašė Vydūnas. Sveikindamas konferenciją, kultūros ministras A. Gelūnas sakė: Su meile sukurtas paveikslas, muzika, parašytas romanas atveria naujus dvasingumo kriterijus. Žmogui būdingas kūrybingumas, gerumas, etika. Kultūra yra kelias į tautų susitaikymą. Europos tarptautinės asociacijos Taika per kultūrą prezidentas Wilhelm Augustat pastebėjo: …globaliame pasaulyje kultūra yra bendras žmonijos palikimas. Aukštą socialinį lygį pasiekusi visuomenė taip pat nėra saugi. Daugelis dar prisimena dvi bombas, numestas ant Japonijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje; dabar vėl ten didžiulė nelaimė – nekontroliuojamai sklindanti radiacija iš atominių gigantų. Pasaulyje neišspręsta atominių atliekų saugojimo problema ir kitos su žmogaus veikla susijusios nelaimės gali sunaikinti visa, kas gyva. Šiame fone kultūra yra reikšmingas visuomenės pamatas; svarbus yra daugiakultūrinis suvokimas, ėjimas visų tautų brolybės link. Tam svarbus jaunimo auklėjimas ir mokymas. Meilė tėvynei ir ryšiai tarp tautų padeda formuotis taikiai pasaulio bendruomenei.
Rusijos valstybinio universiteto profesorė Eleonora Barkova kėlė ekologinės kultūros supratimo būtinybę. Radiacija, gamtos užterštumas, grobuoniškas gamtos išteklių naudojimas seniai žinomi ir įvardinami žmonijos išnykimo pavojai. Tačiau dar yra įvairiais pavidalais pasireiškianti tekstų taršos problema. Mums padeda humanizmo erdvės. Į meno pasaulį reikėtų žvelgti Čiurlionio akimis. Simboliai, intuicija, meninių vaizdų giluminė prasmė leidžia suprasti savo būtį.
Europos tarptautinės asociacijos Taika per kultūra narė Siegrun Buhheister, kalbėdama apie kultūrą kaip poreikį bendram gėriui, pabrėžė aukštos moralės sklaidą. Reikėtų įvertinti bendrą situaciją (pasaulį krečia karai, agresijos, pastebimas gamtos nykimas, neišnyksta badas ir skurdas) ir atsigręžti į save, neigiamas charakterio savybes keisti į teigiamas. Melas, veidmainystė, nenuoširdumas griauna gerus žmonių santykius. Būtina padėti, patobulinti, kas netobula, puoselėti tarnystės bendram gėriui idėją, nesitikint iš to konkrečios naudos; siekti dialogo su visais, plėsti sąmoningumą, siekti teisingumo, taikos, – tai žmonijos išsigelbėjimo būdai. Šias mintis papildė N. Rericho draugijos narė Rasa Ivanauskienė. Ji sakė: Čiurlionis dovanojo naują meną ir mąstymo kryptį. Jis tapė tiesą, bičiulystę, auką… Visa tai darė dėl bendro gėrio.
Konferenciją užbaigė prof. V. Landsbergis, paskambinęs M. K. Čiurliono preliudą. Konferencijos dalyviai priėmė Manifestą, kuris netrukus pasieks bendrojo lavinimo mokyklas bei kitas mokymo ir auklėjimo įstaigas.
Jonas Kačerauskas
