Archyvas kategorijai Atspindžiai

Lietuvai ir po 90 metų reikia jaunų jėgų

Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio (buvusiuose Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo – Lithuania“) rūmuose   vyko renginys „Lietuvai–jaunąsias jėgas“,  skirtas Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos (LTJS) „Jaunoji Lietuva“įkūrimo 90-mečiui  paminėti. Dr.  Raimundas Kaminskas surengė    pažintinę ekskursiją po tarpukario „Neo – Lithuania“ rūmus skaityti toliau

Duobė su žarijomis po nepriklausomybės slenksčiu

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Lygiai prieš 100 metų, 1917-ųjų rugsėjo 21-ąją, priešpaskutinę Vilniaus konferencijos dieną šio istorinio  suvažiavimo delegatai išrinko Lietuvos Tarybą, kuriai  po penkių mėnesių  buvo lemta atkurti  prieš 123 metus iš pasaulio žemėlapio ištrintą valstybę. Šiandien dažnai klaidingai kalbama, kad  skaityti toliau

Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Molotovo–Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas skaityti toliau

Atminties, Atgimimo ir Vilties ąžuolynas

Romualdas SURVILA Į medžius ir mišką Lietuvoje žiūrima pagarbiai. Ši paslaptinga pagarba medžiams lietuvio sieloje gimsta tarsi savaime. Jau nuo pat mažens, tėvų nemokomi ir neraginami, jaučiame medžių trauką, girių paslaptingumą. Miškas tarsi magnetas pritraukia mūsų vaizduotę. Atrodo, kad ten skaityti toliau

Ąžuolų Lietuva

Gintaras KAROSAS Šių metų balandžio pradžioje sueis dveji metai, kai Lietuva neteko vieno iš garbingiausių savo sūnų – filosofo, pedagogo, straipsnių autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro ir vieno iš Nepriklausomos Lietuvos architektų. Taip susiklostė, kad likimas sutikti šį nepaprastą, orų skaityti toliau

Vakarų saugumo garantijų Vilnius pradėjo siekti nuo pat 1990 m. kovo 11-osios

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Kai 1990 m. kovo 11-ąją  Lietuva atkūrė  nepriklausomybę,  mums pats svarbiausias  buvo  ne  5-asis Vašingtono sutarties straipsnis, kad  visos NATO narės privalo ginti bet kurią priešo užpultą  Šiaurės Atlanto aljanso  šalį, ne 3-iasis dokumento punktas, įpareigojantis  iš pradžių  skaityti toliau

„Lietuva – žemės žodis švenčiausias.“ Minint Bernardo Brazdžionio gimimo 110-ąsias metines

  „Jis lieka mūsų poezijos neatimamas turtas, būtina spalva lietuvių kultūros kontekste – poetas humanistas, moralistas, pilietis, Czesłavo Miłoszo ir Boriso Pasternako bendrakeleivis, bene ryškiausiai ir tiesiausiai iš visų lietuvių rašytojų išsakęs protestą prieš okupaciją ir priespaudą, iškėlęs kaip atsvarą totalitarizmui skaityti toliau

„Jaunimo draugą“ prisimenant

Antanas PANAVAS Šiais metais sukanka 90 metų, kai Vilniuje pasirodė lietuviškas leidinys, skirtas šio krašto jaunimui „Jaunimo draugas“. Iš pradžių jis buvo artimas sąsiuvinio formatui, pavadintas jaunuomenės laikraščiu, išeinančiu kartą per mėnesį. Nors šis leidinys buvo skirtas jaunimui, tačiau juo skaityti toliau

Kazys Misius. Drąsioji knygnešė Karolina

Nuo 1972 m. Lietuvos valstybės istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose besilankantis kultūrologas bei kraštotyrininkas Kazys Misius dar sovietmečiu dviračiu apvažiavo daugelį mūsų šalies miestelių ir bažnytkaimių, rinko archyvinę medžiagą ir fotografavo kultūros bei sakralinius objektus, platino draustą literatūrą, užrašinėjo skaityti toliau

1941 metų Joninės. Šlovės savaitė: kaip lietuviai laimėjo hibridinį karą prieš Kremlių

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Dažno Rusijos ir netgi Lietuvos istoriko knygose apie sovietinę Lietuvos okupaciją būtinai išvedžiojama, kad prezidentas Antanas Smetona 1940 m. birželio 15-ąją nuo Raudonosios armijos pabėgo į Vokietiją „pasiraitojęs kelnes ir perbridęs nusekusį Lieponos pasienio upelį“ netoli Kybartų. Tačiau skaityti toliau