Archyvas kategorijai Atspindžiai

Arnoldas Aleksandravičius. Lietuvių diplomatinis mandagumas įsiutino Kremliaus šeimininką

Pirmosiomis 1990 m. kovo savaitėmis, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS) paskelbė Nepriklausomybės aktą  ir siūlė Maskvai  derėtis „dėl  tarpvalstybinių santykių sureguliavimo“, mūsų parlamentarai  kreipėsi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, vėliau – Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą  tituluodami jį „Jūsų skaityti toliau

Vilties Prezidento sugrįžimas

Kauno įgulos karininkų ramovėje kovo 1 d. surengta konferencija „Vilties Prezidentui Stasiui Lozoraičiui – 90 metų“. Ją organizavo Lietuvos moterų lyga bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas. …Į žmones pilnutėlėje salėje iš portretinio paveikslo, papuošto tautine juosta, skaityti toliau

Arnoldas Aleksandravičius. Sausio barikadose – gudrūs kaip žalčiai ir nekalti kaip balandžiai

1990 m. atkurtą  Lietuvos valstybę buvo pasirengę ginti daug  idealistų, tačiau jie  neturėjo nei granatų, nei minų, nei prieštankinių raketų.  1990 m. rugpjūtį įsteigtas Krašto apsaugos departamento  ginklų baras „Vytis“, vėliau tapęs  valstybine eksperimentine ginkluotės gamykla.   Inžinierius-konstruktorius, buvęs politinis  kalinys skaityti toliau

Išnykusios tautos dalies dainius

Nors lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, nuo kurio gimimo jau praėjo  300 metų, nebuvo vienintelis XVIII amžiaus  Europos poetas,  apdainavęs metų laikus, šiandien Lietuvoje jis lyginamas su  pasaulinės literatūros korifėjumi, antikiniu  graikų poetu Homeru, o K. Donelaičio poema „Metai“ – skaityti toliau

Dalia Cidzikaitė. Baltarusijos ,,Lietuvių godos”: 20 metų su lietuviška žinia

Šiais metais minime dar vieną sukaktį – šių metų gruodį sukako 20 metų, kai eina vienintelis Gudijos lietuviams skirtas mėnesinis laikraštis „Lietuvių godos“. Nors sukaktis kukli ir nusileidžia solidiems šių metų jubiliejams, ji verta mūsų dėmesio. Jau 19,5 metų prie skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės siaubo ir skausmo zonoje (III)

Armėnijos žmonės susitelkė, kad padėtų ištverti katastrofą. Tūkstančiai siūlėsi duoti kraujo  (karo vetranai, mojuodami pažymėjimais, reikalavo iš jų paimti kraują be eilės). Tūkstančiai žmonių rašėsi į eilę priimti našlaičius. (Mano pažįstama žurnalistė užsirašė bene 6 tūkstančiai kažkelinta). Visi, kas galėjo, skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės siaubo ir skausmo zonoje (II)

Man rūpėjo pasiaiškinti, kiek pagrindo turi gandai, kad šitas žemės drebėjimas ne natūralus, o dirbtinai sukeltas. Jau žemės drebėjimo dieną buvo parodytas tiesioginis TV reportažas iš JAV, kur tuo metu svečiavosi M. Gorbačiovas. Vienas korespondentas jo paklausė, ar tikrai tai skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės skausmo ir siaubo zonoje (I)

Šių metų gruodžio 7 dieną sukanka 25 metai nuo katastrofiško Armėnijos žemės drebėjimo. Jis buvo pagal kai kuriuos rodiklius vienas stipriausių pasaulyje per daugelį stebėjimo metų, pasižymėjo ypač didele griaunamąją jėga. Buvo sunaikinta didžioji dalis antro pagal dydį ir svarbumą skaityti toliau

Kazys Požėra. Vėžiautojai praeities versmėse

 Žurnalistui kasdienėje veikloje tenka ne tik fiksuoti dabarties įvykius, bet ir imtis tyrinėti praeities dramas. Dažnai skaudžias, susijusias su valstybės likimu. Abu šio pasakojimo garbaus amžiaus žmonės – Kazimieras Šandrikis ir Kazimieras Beniulis dabar gyvena Kaune. K. Šandrikis apie tai, skaityti toliau

Mylimo miesto metraštininkas (kun. P. Bieliauskui – 130)

Būtų sunku atrasti Vilniuje kitą tokį žmogų kaip Pranas Bieliauskas, kuris savo gyvenimo įvykius ir faktus fiksavo į gausybę paprastučių mokyklinių sąsiuvinių, po daugelio metų  virtusių į solidžias knygas, atspindinčias audringo XX amžiaus pradžios visuomeninio politinio gyvenimo realijas. I – skaityti toliau