Archyvas kategorijai Atspindžiai

Išnykusios tautos dalies dainius

Nors lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, nuo kurio gimimo jau praėjo  300 metų, nebuvo vienintelis XVIII amžiaus  Europos poetas,  apdainavęs metų laikus, šiandien Lietuvoje jis lyginamas su  pasaulinės literatūros korifėjumi, antikiniu  graikų poetu Homeru, o K. Donelaičio poema „Metai“ – skaityti toliau

Dalia Cidzikaitė. Baltarusijos ,,Lietuvių godos”: 20 metų su lietuviška žinia

Šiais metais minime dar vieną sukaktį – šių metų gruodį sukako 20 metų, kai eina vienintelis Gudijos lietuviams skirtas mėnesinis laikraštis „Lietuvių godos“. Nors sukaktis kukli ir nusileidžia solidiems šių metų jubiliejams, ji verta mūsų dėmesio. Jau 19,5 metų prie skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės siaubo ir skausmo zonoje (III)

Armėnijos žmonės susitelkė, kad padėtų ištverti katastrofą. Tūkstančiai siūlėsi duoti kraujo  (karo vetranai, mojuodami pažymėjimais, reikalavo iš jų paimti kraują be eilės). Tūkstančiai žmonių rašėsi į eilę priimti našlaičius. (Mano pažįstama žurnalistė užsirašė bene 6 tūkstančiai kažkelinta). Visi, kas galėjo, skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės siaubo ir skausmo zonoje (II)

Man rūpėjo pasiaiškinti, kiek pagrindo turi gandai, kad šitas žemės drebėjimas ne natūralus, o dirbtinai sukeltas. Jau žemės drebėjimo dieną buvo parodytas tiesioginis TV reportažas iš JAV, kur tuo metu svečiavosi M. Gorbačiovas. Vienas korespondentas jo paklausė, ar tikrai tai skaityti toliau

Marytė Kontrimaitė. Dvi savaitės skausmo ir siaubo zonoje (I)

Šių metų gruodžio 7 dieną sukanka 25 metai nuo katastrofiško Armėnijos žemės drebėjimo. Jis buvo pagal kai kuriuos rodiklius vienas stipriausių pasaulyje per daugelį stebėjimo metų, pasižymėjo ypač didele griaunamąją jėga. Buvo sunaikinta didžioji dalis antro pagal dydį ir svarbumą skaityti toliau

Kazys Požėra. Vėžiautojai praeities versmėse

 Žurnalistui kasdienėje veikloje tenka ne tik fiksuoti dabarties įvykius, bet ir imtis tyrinėti praeities dramas. Dažnai skaudžias, susijusias su valstybės likimu. Abu šio pasakojimo garbaus amžiaus žmonės – Kazimieras Šandrikis ir Kazimieras Beniulis dabar gyvena Kaune. K. Šandrikis apie tai, skaityti toliau

Mylimo miesto metraštininkas (kun. P. Bieliauskui – 130)

Būtų sunku atrasti Vilniuje kitą tokį žmogų kaip Pranas Bieliauskas, kuris savo gyvenimo įvykius ir faktus fiksavo į gausybę paprastučių mokyklinių sąsiuvinių, po daugelio metų  virtusių į solidžias knygas, atspindinčias audringo XX amžiaus pradžios visuomeninio politinio gyvenimo realijas. I – skaityti toliau

Elenos Marijos Smetonaitės sukaktis

Dr. Kazys Račkauskas Tėvynės pažinimo draugija jau 15 metų įgyvendina tiriamojo pobūdžio projektą „Lietuvos pedagogų kultūros paveldas“. Telkia tautotyros žinių rinkėjus, rengia ekspedicijas, skatina pavienius tyrinėtojus, leidžia knygas, kuriose skelbia jų atradimus. Pedagogų bendruomenė, sukaupusi savo mokyklos istorijos žinias ir skaityti toliau

Sąjūdis sukėlė kultūrinį ir psichologinį šoką

LPS  iniciatyvinei grupei priklausė tik dvi moterys ir visai nebuvo istorikų Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS LŽD Kauno skyriaus narys, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vicepirmininkas, „ŪP“ korespondentas Anot Sąjūdžio įkūrėjų, kuriuos pakalbino „Ūkininko patarėjas“, 1988-aisiais užteko vienos bendraminčių grupės pakeisti lietuvių tautos skaityti toliau

Kultūros riteris

Šiemet sukako 130 metų, kai gimė talentingas prozininkas , poetas, dramaturgas, redaktorius ir literatūros kritikas Kazys Puida. Tik niekur neteko skaityti jokios publikacijos apie šią iškilią asmenybę. Pasak VDU profesoriaus, literatūrologo Vytauto Kubiliaus, „kultūros atmintis vienus vardus ilgam išsaugo, o skaityti toliau